TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina: teisėjai patiria spaudimą

2007 04 12 0:00
Prezidentas Viktoras Juščenka siūlo įvairius variantus oponentui, tačiau svarbiausio savo sprendimo - paleisti Radą - nekeis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainos Konstitucinis Teismas tik kitą savaitę nagrinės, ar prezidento Viktoro Juščenkos įsakas paleisti parlamentą atitinka Konstituciją. Dalis teisėjų pareiškė negalintys dirbti dėl patiriamo spaudimo ir net paprašė valstybinės apsaugos.

Penki Ukrainos Konstitucinio Teismo nariai pareiškė, kad jiems daromas politinis spaudimas ir kad jie negali dirbti tokiomis sąlygomis. Jie paprašė valstybinės apsaugos.

Vakar Konstitucinis Teismas turėjo pradėti nagrinėti, ar prezidento Viktoro Juščenkos įsakas paleisti parlamentą atitinka Konstituciją, tačiau atidėjo tai savaitei. Tokį paklausimą Teismui pateikė Aukščiausioji Rada. Pirmas nagrinėjimo posėdis paskirtas antradienį, balandžio 17 dieną. Jis galės prasidėti, jei dalyvaus mažiausiai 12 iš 18 teisėjų.

Spaudimas - iš Rados tribūnos

"Neįmanoma dalyvauti Konstitucinio Teismo posėdžiuose, kuriuose bus nagrinėjami lemtingi Ukrainos tautai klausimai, kol teisėjams nebus garantuotos sąlygos nešališkai ir nepriklausomai nagrinėti ir priimti teisinius sprendimus", - perskaitė bendrą pareiškimą teisėjas Petro Steciukas. Jį pasirašė teisėjai Dmitro Lylakas, Volodymyras Kampo, Viktoras Šyškinas ir Jaroslava Mačužak.

"Kai kurios politinės jėgos per savo atstovus daro spaudimą ir pavieniams teisėjams, ir visam Konstituciniam Teismui, - sakoma pareiškime. - Atvirai ir viešai grasinama Konstitucinio Teismo teisėjams, jiems daromas spaudimas siekiant įbauginti ir politizuoti Teismo veiklą, palenkti jį, kad priimtų jiems naudingus sprendimus."

Teisėjai nenurodė jėgų, kurios spaudžia Teismą, bet, pasak teisėjo Šyškino, spaudimas yra "nuolatinis aistrų kurstymas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos".

Į Teismo kolegiją įeina 18 delegatų, atstovaujančių įvairioms Ukrainos valdžios atšakoms: prezidentui, parlamentui (jo paskirtus teisėjus siūlo didžiausios frakcijos) ir teisėjų suvažiavimui. Iš penkių teisėjų, pranešusių apie spaudimą, tris iškėlė prezidentas, vieną - jį remianti "Mūsų Ukrainos" frakcija, dar viena teisėja iškelta per teisėjų suvažiavimą.

Teisėjų pareiškime taip pat sakoma, kad Teismo pirmininkas Ivanas Dombrovskis praėjusią savaitę padavė atsistatydinimo prašymą dėl tų pačių politinių jėgų spaudimo. Teisėjų kolegija Dombrovskio prašymą atmetė.

Kompromiso paieškos

Teisėjų pareiškime sakoma, kad Juščenkos įsakas paleisti parlamentą atitinka jo įgaliojimus. Komunistai, socialistai ir premjerą Viktorą Janukovičių remianti Regionų partija, sudarantys daugumą Radoje, atsisakė vykdyti įsaką, kol Konstitucinis Teismas nenusprendė, ar jis teisėtas.

Juščenka pasirašė įsaką paleisti Ukrainos parlamentą ir skirti pirmalaikius Rados rinkimus gegužės 27 dieną. Jis paleido parlamentą, kuriame vyrauja jo politinio varžovo premjero Viktoro Janukovičiaus šalininkai, nes formuojant daugumos koaliciją buvo pažeista Konstitucija. Rada tą pačią dieną priėmė nutarimą, kuriame pareiškė, kad prezidentas neturi teisinio pagrindo paleisti parlamentą, ir atsisakė paklusti jo įsakymui. Janukovičius teigia, kad bet kokie pasirengimai pirmalaikiams rinkimams gali prasidėti tik po Konstitucinio Teismo verdikto.

Antradienį prezidentas pareiškė esąs pasirengęs kompromisui su Janukovičiumi ir pasiūlęs jam apsvarstyti kitą pirmalaikių parlamento rinkimų datą. Jis paragino neperkelti politinių klausimų sprendimo į gatves. Kijeve savo mitingus nuolat rengia Regionų partijos šalininkai, tą pat planuoja ir vadinamieji oranžiniai. Vis dėlto prezidentas neketina atšaukti pagrindinio savo sprendimo - paleisti Aukščiausiąją Radą.

Vakar Kijeve lankėsi buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis. Jis planavo susitikti ir su Juščenka, ir su Janukovičiumi.

Parama įstoti į NATO

JAV prezidentas George'as W.Bushas antradienį pasirašė įsaką, skatinantį priimti į NATO Ukrainą, taip pat Gruziją, Albaniją, Kroatiją ir Makedoniją. Šioms šalims numatoma išplėsti karinę pagalbą. Pastarosioms trims šalims gali būti pasiūlyta stoti į aljansą jau per kitą NATO susitikimą 2008 metais. Ukrainai ir Gruzijai tapti NATO narėmis bus sunkiau. Rusijos atstovai jau pareiškė, kad tai nepadės stabilizuoti padėties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"