TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina tik Europos Sąjungoje gali tapti ukrainietiška

2013 07 11 6:00
V.Landsbergis: "Lietuva mielai padėtų, bet pirmiausia reikia to, kuris pageidauja pagalbos." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

"Ukraina dar turi galimybių pasirašyti asociacijos sutartį", - teigė Vytautas Landsbergis "Laisvės radijui" ("Radio Svoboda"). Lietuvos politiką liepos 8 dieną kalbino ir publikaciją paskelbė Sofija Sereda.

- Iki Vilniaus viršūnių susitikimo, kur paaiškės Ukrainos eurointegracijos lygmuo, lieka keli mėnesiai. Kaip vertinate galimybę Ukrainai pasirašys asociacijos sutartį su ES?

- Ukraina dar gali pasirašyti asociacijos sutartį, bet gali ir nepasirašyti nepadariusi kai kurių žingsnių. Juos galima vertinti kaip pakankamus arba nepakankamus, bet padaryti reikia.

- Ar galite patikslinti, apie ką kalbama?

- Briuselyje paprastai kalbama apie Generalinės prokuratūros reformą. Labiausiai nepatinka jos priklausomas arba politizuotas būvis. Manau, Ukrainos valdžia anksčiau ar vėliau turi suprasti, kad tie pokyčiai bus jai tik naudingi. Ir nereiktų žiūrėti į juos kaip į nuolaidą kažkokiems negeriems žmonėms, kurie nori, kad Ukraina būtų silpnesnė arba kad jos valdžia būtų silpnesnė. Kitaip, jeigu valdžia itin stipri, tai irgi negerai. Valdžia turi būti labai protinga.

- Ar Ukrainos valdžia šiandien protinga?

- Tai savaime paaiškės per laiką, likusį ligi asociacijos sutarties pasirašymo. Jeigu Ukrainos valdžia praleis šią progą, teks daryti išvadą, jog ji buvo nepakankamai protinga.

- Viena problemų, tolydžio siejama su Ukrainos europinės integracijos klausimu, yra Julijos Timošenko byla. Jūs pareikšdavote, kad būtų gražiau, jeigu ji išvyktų gydytis į Vokietiją. Kaip manote, kas šiandien trukdo Ukrainos valdžiai išleisti J.Timošenko gydytis Vokietijoje?

- Šiuos klausimus turėtume kelti Ukrainos valdžiai, kad ji pasakytų - ar jausis jie prasikaltę ar net labai kalti prieš tėvynę praleidę Ukrainos progą tiesiog nieko nedarydami? Ir jeigu jie atsakys, kad skirtumo nėra, tąsyk jie tiesiog neprotingi. Bet jeigu skirtumą jie mato, o nieko nedarys, tąsyk jie pasielgs bjauriai.

- Ar Lietuva ketina kaip nors paveikti arba padėti Ukrainai patardama eurointegracijos dalykuose?

- Lietuva mielai padėtų, bet pirmiausia reikia to, kuris pageidauja pagalbos. Tai nėra visai aišku. Labai svarbu ir pageidautina suprasti, ką [aukšti] žmonės kalba ir ką galvoja, ar čia nėra didelio skirtumo. Jeigu valdžia sako ką nors taip, kad nesi tikras, ar ji taip pat ir galvoja, tuomet atsakymas ateis išreikštas veiksmais. Ir tai artėja. Terminas - lapkritis. Tada taps aišku, ateis atsakymas.

- Ar tai, kad Ukraina tapo stebėtoja Muitų sąjungoje, kaip nors paveiks asociacijos sutarties su ES pasirašymą?

- Lems kiti momentai. Tačiau kyla įtarimų, ar tai ne dvilypis žaidimas.

- Ukraina ne pirmąsyk mėgina integruotis į Europą. Ar ji dėl to kiek nors pasikeitė?

- Dalykas glūdi ne žodžiuose "kinta" arba "nori", bet kas yra ta Ukraina, ir kaip tos Ukrainos paklausti. Ir čia atsakymas ateis, tik vėliau. Jeigu Ukraina liks nelaiminga ir keiks dabartinius vadovus - toks bus ir atsakymas. Tačiau kol kas ji gali dar neįžvelgti pasekmių, visų situacijų, kad išeitų į gatves ir tartų: "Vyručiai, liaukitės!"

- Jūs esate teigęs, kad Ukraina taps ukrainietiška tik įstojusi į Europos Sąjungą. Ką turėjote galvoje sakydamas "ukrainietiška"?

- Įstojimas į ES - tai formalioji pusė, jei šalis apsisprendžia kaip Europos valstybė ir trokšta tokia būti. Juk nestojama į ES šiaip sau, juokais. O siekti galima ir verta, kai yra vidinis poreikis. Bet jeigu kas nors ko siekia ne visai aiškiai ir nelabai užtikrintai, tai kyla įtarimų, kad jis neturi tikro vidinio poreikio, dar iki to nesubrendo.

- Sakėte, kad Lietuva nūnai nori atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Kaip konkrečiai reiškiasi toks Rusijos spaudimas Lietuvai?

- Esmė ne pati energetika, o kaip Rusija ją naudojasi. Jeigu Rusija tiesiog pardavinėtų dujas rinkos kaina, tai prašom, kodėl ne. Bet Rusija tai panaudoja atvirai ir viešai kaip politinį ginklą. O Lietuva nenori būti padėtyje, kurioje Rusija trokšta dominuoti ir turėti viršenybę prieš partnerį, perkantį dujas. Lietuva nenori būti prašytoja, tartum satelitė, kuri privalo klausinėti šeimininko: "Ką aš dar turėčiau padaryti, pone šeimininke?" Lietuva nori tvarkyti reikalus atvirai ir sąžiningai, bet Rusijai labai sunku to išmokti, kad ir kaip tai keista, ir būti sąžininga partnere. Kažkaip Rusijos valdžiai tai nepavyksta.

- O kodėl?

- Auklėjimas, imperinės didvalstybės tradicijos ir kažkokie vaizdiniai, kad jie visagaliai, kad jie gali diktuoti sąlygas bemaž visiems kaimynams. Tikriausiai tie klaidingi vaizdiniai ir kausto jų rankas bei protą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"