TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina turi parodyti, kas šalyje šeimininkas

2014 04 23 6:00
Su laikinuoju Ukrainos prezidentu O.Turčynovu (dešinėje) susitikęs JAV viceprezidentas J.Bidenas ragino šalies valdžią imtis ryžtingesnių veiksmų krizei šalies rytuose įveikti. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors Vakarų šalys ir Ukraina susitarė su Rusija taikiai įveikti krizę Ukrainoje, prorusiški separatistai neapleidžia okupuotų Rytų Ukrainos miestų administracijos pastatų. Pirmadienį ir antradienį Kijeve viešėjo JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Amerikiečių politikas ragino Ukrainos valdžią pačiupti vadžias ir imtis ryžtingesnių veiksmų krizei šalies rytuose įveikti. Atrodo, kad įsipareigojusi besąlygiškai laikytis susitarimų valdžia Kijeve elgiasi pernelyg atsargiai.

Sunku nepasiklysti tarp daugybės versijų apie tai, kaip elgiasi dabartinė Kijevo valdžia ir ją palaikančios užsienio valstybės neslūgstant įtampai Ukrainoje.

LŽ kalbėjosi su Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėju politologu dr. Laurynu Kasčiūnu.

- Ukrainoje dvi dienas lankėsi JAV viceprezidentas Joe Bidenas. Ar toks amerikiečių rodomas, atrodytų, simbolinis dėmesys gali duoti realios naudos Ukrainai?

- Amerika aiškiai demonstruoja, kad yra svarbi veikėja šiame regione. Ji signalizuoja Rusijai, kad jei ši ir toliau kėsinsis į Ukrainos suverenumą, bus nubausta. Šiuo metu JAV yra pagrindinė varomoji jėga, sukurianti atsvarą į Ukrainos suverenumą toliau besikėsinančiam Kremliui. Dėl to tokį vizitą reikia vertinti tik teigiamai.

Žinoma, amerikiečiai neskirtų tiek dėmesio Ukrainai, jeigu šio vaidmens aktyviai imtųsi Europos Sąjunga (ES). Tačiau dabar JAV sankcijos yra daug rimtesnės nei Bendrijos narių.

Tiesa, kad ES yra susieta su Rusija ekonominiais ryšiais, ypač energetikos sektoriaus (dujų ir naftos) prekybos sandoriais, dėl to bijo pati skaudžiai nukentėti taikydama sankcijas kaimynei. Tačiau reikia prisiminti, kad čia egzistuoja abipusis ryšys. Prezidento Vladimiro Putino kontroliuojamas Rusijos elitas priklauso nuo Vakarų, o ypač ES rinkų. Jei dujų kompanija „Gazprom” staiga nebegautų pajamų iš ES, Rusijos politinis režimas greitai pajustų savo veiksmų pasekmes. Atitinkamos interesų grupės paspaustų Kremlių peržiūrėti dabartinę Rusijos politiką Ukrainoje.

Nepasimoko iš praeities klaidų

Bėda ta, kad Bendrija Ukrainos klausimu nėra nusiteikusi vieningai. Įvairios Europos politinės jėgos skirtingai vertina Rusijos poziciją dėl Ukrainos, dalis jų net palaiko Kremlių. Kai kurie Europos politikai dėl krizės Ukrainoje kaltina pačią ES, neva dėl pernelyg aktyvios jos plėtros į Rytus, t.y. į „Rusijos kiemą”.

Ką jau kalbėti apie įvairių verslo ryšių su Rusija turinčius stambius ES pramonininkus, verslininkus. Konsensuso nebuvimas aiškiai drąsina Rusijos politikus.

Rusija žino, kad didžiosios ES valstybės – Prancūzija, Vokietija, taip pat Skandinavijos šalys nėra linkusios rizikuoti. Šių demokratinių valstybių valdžia nori būti perrinkta, tad daro viską, kad išsaugotų savo rėmėjų palaikymą. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis JAV politikų siūlomos griežtos sankcijos nebus įvestos. Matyti, kad V.Putinas ir jo kompanija tiesiog mėgaujasi susidariusia padėtimi.

ES nesimoko iš praeities klaidų. Gruzijos karo su Rusija atvejis taip pat parodė Bendrijos narių silpnumą. Tuomet ES susimokėjo Rusijai Gruzijos suverenumo sąskaita mainais į ramybę, kuria, regis, džiaugėsi neilgai.

Nepaisydama pasikartojančio agresyvaus Rusijos elgesio, ES nuolatos suokia apie draugystės tiltų su šia šalimi tiesimą. Briuselio valdžia mėgsta save vaizduoti kaip taikos balandžius. ES politikai nenori karo, nenori jokios įtampos ir nenori griežtai reaguoti į Rusijos agresiją. Tokios nuosaikios pozicijos atstovus rusams labai lengva stumdyti.

- Kaip vertintumėte Ukrainos valdžios veiksmus kovojant su Rusijos kurstomo separatizmo apraiškomis Rytų Ukrainoje?

- Praėjusią savaitę vykdyta specialioji operacija tikrai nepriminė ryžtingos antiteroristinės misijos. Įvedusi kariuomenę į separatistų okupuotus Rytų Ukrainos miestus, Kijevo valdžia iš karto surišo jiems rankas, nes nedavė leidimo naudotis ginklais.

Akivaizdu, kad Kijevo valdžia jaučiasi įstrigusi tarp dviejų ugnių. Viena vertus, politikai nenori panaudoti jėgos rytuose baimindamiesi, kad tai išprovokuos jau tiesioginius Rusijos karo veiksmus Ukrainoje. Tačiau Kijevo valdžios neveiksnumas tik sukuria palankias sąlygas V.Putino aplinkai toliau sėkmingai kurti pilietinio karo iliuziją Ukrainoje ir ją vaizduoti kaip visiškai nestabilią, savo kieme nepajėgią susitvarkyti valstybę. Tai, kad keli šimtai Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai papirkinėjimais, propaganda ir kitomis priemonėmis kursto rytų ukrainiečius, jau seniai yra vieša paslaptis.

Jei prorusiškos jėgos ir toliau nesulauks rimtesnio pasipriešinimo, V.Putinui nereikės įvesti jokios kariuomenės, kad visiškai kontroliuotų mažų mažiausiai pusę Ukrainos.

L.Kasčiūnas palaiko ir netradicinę Ukrainos politikų kovą su separatistais. /LŽ archyvo nuotrauka

Daugybė versijų

Ukrainos valdžios neveiksnumą galima aiškinti ir kitaip. Yra manančiųjų, kad šie Kijevo valdžios veiksmai glaudžiai susiję su jau už mėnesio, gegužės 25 dieną, numatytais Ukrainos prezidento rinkimais. Kalbama, kad laikinasis Ukrainos vadovas Oleksandras Turčynovas, kuris yra partijos „Tėvynė” kandidatės Julijos Tymošenko dešinioji ranka, specialiai vilkina situaciją. Manoma, kad rinkimų išvakarėse prezidentas gali įvesti nepaprastąją padėtį, tuomet rinkimai būtų nukelti ir vyktų J.Tymošenko palankesniu metu. Gali būti, kad siekdama valdžios J.Tymošenko ir vėl mėgins ieškoti paramos Rusijoje.

Yra ir daugiau panašių sąmokslo teorijų. Sunku suvokti, kurios jų yra pagrįstos, nes visos versijos, tarp jų ir ši, atrodo gana realios. Ypač turint omenyje J.Tymošenko politinę praeitį ir jos išbandytus triukus rinkimų išvakarėse.

- Kaip, jūsų manymu, dabar geriausia elgtis Kijevo valdžiai?

- Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad jei Rusija norės įsiveržti į Ukrainą, ji sugalvos bet kokį pretekstą ir tai padarys. Tad trauktis Ukrainos valdžiai nėra kur.

Šalies valdantieji turi imtis griežto atsako šalies rytuose. Aišku viena: jei Kijevo valdžia pati smarkiai nesipriešins Rusijai, joks išorės sąjungininkas jos negins.

Ukrainos lyderiai turi tai suvokti ir duoti atitinkamus nurodymus specialiosioms tarnyboms. Tik gavusios reikiamus įsakymus iš valdžios Ukrainos pajėgos galės priešintis prorusiškoms provokacijoms. Žinoma, čia būtina paminėti ir lojalumo problemą. Ukrainos kariai, Rusijos paraginti, ir ne tik, perbėga į prorusiškų protestuotojų pusę. Tai yra ypač rimtas kliuvinys Kijevo valdžios veiklai.

Griežtą, tiesa, netradicinį, būdą kovoti su separatistais siūlė Dniepropetrovsko gubernatorius Igoris Kolomoiskis. Milijardierius ukrainiečiams pasiūlė dideles pinigines premijas už sugautus separatistus. Toks pasiūlymas labai palankiai nuteikia dažniausiai ypatingų sentimentų nei Kijevui, nei Maskvai neturinčius, tačiau pragmatiškai situaciją vertinančius rytų ukrainiečius. Separatistai, tarp kurių yra ir Rusijos specialiųjų tarnybų atstovų, savo ruožtu tikrai nenorėtų tokio viešumo. Tokios netradicinės kovos su separatistais priemonės gali būti itin veiksmingos. Tai parodo ir Dniepropetrovsko pavyzdys – šiame Ukrainos rytų mieste tylu ramu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"