TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina vis labiau skyla

2014 05 02 6:00
Luhanską kontroliuoja ginkluoti separatistai. Reuters/Scanpix nuotraukos

Tuo metu, kai Kijevo vyriausybė stengiasi užkirsti kelią prorusiškiems separatistams atplėšti dar vieną šalies teritorijos dalį, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino 17 mlrd. JAV dolerių (42,5 mlrd. litų) pagalbos paketą Ukrainai. Tačiau rytinių Ukrainos regionų atitrūkimas atrodo vis realesnis.

Ukrainos milicininkai stovi nuošaly ir nieko nedaro, kai prorusiški separatistai grobia valdžią ir puldinėja žmones. Pastarosiomis dienomis valdžios pastatai buvo užimti dar keliuose miestuose. Kijevas priverstas pripažinti, jog nekontroliuoja padėties Rytų Ukrainoje. Dabar jo tikslas - neleisti, kad tai plistų. Ukrainos armijoje paskelbta visiška kovinė parengtis, nes baiminamasi Rusijos įsiveržimo.

Tuo metu Doneckas pareiškė nedalyvausiantis Ukrainos prezidento rinkimuose gegužės 25 dieną, o rengsiantis gegužės 11-ąją nepriklausomybės referendumą. Taip kalba vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderiai. Prorusiški separatistai viešpatauja mažiausiai 15-oje Ukrainos miestų, tarp jų - dviejose provincijų sostinėse, o antiteroristinė operacija, kurios prieš juos ėmėsi Kijevas, sustojusi. Galimybė surengti prezidento rinkimus visoje Ukrainoje sulig kiekviena diena tolsta.

Valdžiai Kijeve reikia ne tik stabilizuoti padėtį šalyje, bet ir bristi iš giliausios ekonominės duobės.

Laukia vien sunkumai

TVF paskelbė, kad artimiausiu metu Kijevas galės gauti 3,2 mlrd. dolerių (8 mlrd. litų). Tai dalis 27 mlrd. dolerių (67,5 mlrd. litų) finansinio gelbėjimo paketo, prie kurio taip pat prisidės Pasaulio bankas, Europos Sąjunga ir kiti donorai.

Pasak TVF, šiuo gelbėjimo planu „siekiama atkurti Ukrainos makroekonominį stabilumą, sustiprinti ekonominį valdymą ir skaidrumą, paskatinti patikimą ir tvarų ekonomikos augimą", taip pat apsaugoti labiausiai pažeidžiamus sektorius. Tačiau TVF perspėjo, kad šiais metais Ukrainos ekonomika gali susitraukti 5 proc. – net šaliai užsitikrinus dvejų metų paskolų programą. Dalis pirmų išmokų gali būti nukreiptos 2,2 mlrd. dolerių (5,5 mlrd. litų) sąskaitai už dujas apmokėti. Ją Kijevui yra pateikusi Rusija, grasinanti nutraukti energijos išteklių tiekimą Ukrainai.

Kokios iš tiesų būklės yra Ukrainos ekonomika ir ką galima padaryti? Dabar, kai Kijevui pavyko užsitikrinti tarptautines paskolas, ekonomikos žlugimas dėl nemokumo šaliai nebegresia, bet kaina už gautą pagalbą gali būti labai didelė. Pirmiausia tai - didesnės sąskaitos už energiją ir atlyginimų įšaldymas.

TVF teigimu, 2013 metais Ukrainos ekonomika traukėsi 0,3 procento. Mėnesius trukę protestai, kai Kijevo gatvės buvo užtvertos barikadomis, irgi atsilieps. Vien vasario mėnesį grivina nuvertėjo penktadaliu. Susirūpinę investuotojai perkelia savo pinigus į užsienį. Per daugiau kaip du dešimtmečius Ukrainos ekonomika net nepasiekė to lygio, koks buvo 1992 metais, kai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Tuomet Ukraina ir Lenkija buvo vienodos ekonomikos valstybės. Tačiau dabar Lenkija du kartus lenkia Ukrainą. Per tą laiką šalyje nebuvo rimtų reformų, bet vis stipriau šakojosi korupcija.

Separatistų patikros postas Slavjanske.

Ukraina turi didelę anglių kasybos pramonę, ypač Donecke, atgyvenusią sunkiąją pramonę - laivų statybos, plieno ir ginklų, tačiau visos šios šakos energetiškai neefektyvios, priklausomos nuo rusiškų dujų ir gerokai dotuojamos. Ukrainai svarbus ir žemės ūkis. Jos žemės yra derlingiausios Europoje, pagrindinė produkcija - grūdai ir saulėgrąžų aliejus. Iš dalies dėl nestabilumo Ukrainoje kviečiai pasaulio rinkose pabrango 20 procentų.

Du atskiri tyrimai atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos mastas Ukrainoje siekia 44 procentus. Ji yra viena korumpuočiausių pasaulio valstybių, pagal skaidrumą užima 144 vietą tarp 177 šalių.

Verslas ir politika glaudžiai susiję. Turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Ahmetovas - parlamento narys ir vienas rimčiausių prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjų. Jo kompanijos gauna geriausius valstybės užsakymus.

Iki šiol Ukrainos vartotojai mokėjo tik ketvirtadalį importuojamų dujų kainos. Naujoji Ukrainos valdžia paskelbė nuo gegužės 1 dienos 50 proc. branginanti dujas vartotojams. Tai buvo viena TVF sąlygų, bet V.Janukovyčius niekada nesutiko žengti šio nepopuliaraus žingsnio. Naujoji valdžia taip pat didina mokesčius, įšaldo minimalų atlyginimą ir ketina atleisti 10 proc. valstybės tarnautojų. TVF nori, kad grivinos kursas dolerio atžvilgiu būtų dar laisvesnis. Taigi netrukus ukrainiečiai, taip entuziastingai plūdę į Euromaidaną, kad galėtų gyventi oriai ir pagal europietiškas vertybes, susidurs ne su klestėjimu, o su labai skausmingais ekonominiais padariniais. Didelis klausimas, ar jie pasirengę tuos sunkumus ištverti. Nepasitenkinimas gali sukelti naują Maidaną. Tokiu atveju Ukrainai gresia virsti antru Egiptu - ten chaosas ir protestai tapo nuolatiniai. Tai būtų pati niūriausia prognozė Ukrainai, o Maskva kaip tik to ir siekia - ilgalaikės krizės.

Rusija - nesėkmės šalis

Visais atžvilgiais labai silpna Ukrainos valstybė susiduria su milžinišku Rusijos spaudimu: kariniu, ekonominiu, propagandiniu. Tačiau Rusijai pačiai gresia didžiulės problemos, jos ekonomika gali nepakelti Vakarų sankcijų.

Tai, kad Rusija nepasinaudojo proga sukurti veiksmingą ekonomiką, kuri būtų konkurencinga pasaulyje, yra antra jos nesėkmė, kai žlugo visas komunistinis projektas. TVF teigimu, Rusijos ekonomika jau įžengė į recesiją. Fondas numato ne didesnį kaip 0,2 proc. ekonomikos augimą 2014 metais ir per 6 proc. infliaciją bei 100 mlrd. dolerių metinį kapitalo nutekėjimą. Šios prastos prognozės susijusios su naujų sankcijų grėsme Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje.

Daug kas sako, kad ES poveikio priemonių nepakanka, esą jos juokingos, kaip uodo įkandimas meškai. "Deutsche Bank" vyriausiasis ekonomistas Davidas Folkertsas-Landau mano kitaip. Anot jo, Rusijai teks sumokėti didelę ekonominę kainą už savo elgesį. Vakarų sankcijų jos ekonomika gali neišlaikyti.

Tarptautinių investuotojų požiūris į Rusiją pasikeis iš esmės. Dėl savo veiksmų Ukrainoje, kurie labiau primena XIX amžiaus mąstymo stereotipus, Rusija tapo nenuspėjama, todėl neturėtų stebėtis, jei nebus vertinama kaip patikima vieta užsienio investicijoms. Visiems, kurie deda pinigus į Rusijos vertybinius popierius arba tiesiogiai į verslą, teks atsižvelgti į kur kas didesnę riziką.

Įvertinęs tokias Rusijos ydas kaip komandiniai administraciniai valdymo metodai, korupcija, teisinės apsaugos nebuvimas ir kitas, D.Folkertsas-Landau daro išvadą, kad "užsieniečiai smarkiai pervertino ekonominį Rusijos potencialą". Tačiau jie palengva supras, ką padarę, ir tai neigiamai atsilieps ekonominiams ryšiams su Rusija.

BBC, "Die Welt", newsru.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"