TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukraina žengia į energetinę nepriklausomybę

2013 11 07 5:40
"Chevron" ir Ukrainos pareigūnai sukirto rankomis dėl istorinės sutarties, leisiančios Ukrainai pradėti skalūnų gavybą. Reuters/ Scanpix nuotrauka

Kijevo, puoselėjančio ambicingus planus suartėti su Europos Sąjunga (ES) ir įgyti energetinę nepriklausomybę iki 2020 metų, laukia daug sunkumų, tačiau Europa teikia vilčių nepalikti Ukrainos bėdoje.

Iš Rusijos pusės tebesklindančių grasinimų fone Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) imasi konkrečių žingsnių, kad nepaliktų Ukrainos bėdoje. Abi šios institucijos derasi dėl finansinės pagalbos suteikimo Ukrainai, jei šiais metais dėl Rusijos spaudimo šalis atsidurs sunkioje ekonominėje padėtyje. O tai gali nutikti, jei Maskva ir toliau baus Ukrainą dėl jos apsisprendimo lapkričio 28-29 dienomis Vilniuje pasirašyti Asocijuotos narystės ir laisvosios prekybos sutartį su ES. Tiesa, kad tai įvyktų, Ukraina dar turi išpildyti likusius reikalavimus, tarp kurių yra ir raginimas išlaisvinti iš kalėjimo buvusią premjerę Juliją Tymošenko.

Tačiau ne šis reikalavimas Ukrainai yra sunkiausiai įvykdomas. Juo labiau kad ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kelias dienas patikino, jog ES nenurodys konkrečių būdų, kaip Ukraina turėtų tai padaryti, šalis pati turi rasti išeitį. Galų gale J.Tymošenko išlaisvinimas niekaip neatsilieps Ukrainos kišenei, nebent prezidento Viktoro Janukovyčiaus ambicijoms. Šis klausimas ir parodys, ar V.Janukovyčius geba per jas peržengti savo šalies labui, ko, beje, dažnai nesugebėjo pademonstruoti Ukrainos oranžinės revoliucijos lyderiai, tarp jų ir pati J.Tymošenko.

Kredito pasiuntė į Briuselį

Kur kas skausmingesnė Ukrainai yra rusiškų dujų ir kredito problema. Jei ir būta vilčių, kad Ukraina gaus kreditą iš Rusijos, jos jau sudaužytos. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, pabrėžęs, kad už dujas vis tiek reikia mokėti, ir patikinęs, jog tai niekaip nesusiję su Rusijos nepasitenkinimu, kad Ukraina suka į Vakarus, nesusilaikė neįspėjęs: "Jei jie pasirinko šį kelią, tegul juo ir eina. Tai suverenus Ukrainos pasirinkimas, tik paskui tegul nekramto nagų, jei paaiškės, kad negauna tų dividendų, tos naudos, kurios tikisi, ir tuo pačiu metu netenka privalumų, kuriuos turi". Toliau Rusijos premjeras tęsė: "Jie mūsų nuolatos prašo, pavyzdžiui, kreditų. Galų gale, jei jų tokie pasistūmėję santykiai su Europos Sąjunga, o tai tikriausiai neblogai - mūsų santykiai su Europos Sąjunga taip pat geri, - tai tegul Briuselis ir kredituoja". D.Medvedevas pridūrė, jog jam tai atrodo normalu, jokio pavydo čia nėra.

Tie žodžiai, matyt, kaip Dievui į ausį. Nes jei sutartis Vilniuje bus pasirašyta ir Kremlius sumanys keršyti, ES kaip tik ir rūpinasi padėti Ukrainai susitarti su TVF dėl skubaus finansavimo. Nors ir šis kelias turi kliūčių - Ukrainai ir TVF reikia įveikti senus nesutarimus. Kijevas jau ne kartą pats derėjosi su TVF dėl pagalbos, bet nesutinka su griežta programa, kurios mainais reikalauja fondas. ES leidžia suprasti, kad Ukrainai keliamos sąlygos atsižvelgiant į politines ir ekonomines aplinkybes gali būti švelnesnės.

Neaišku, kiek pinigų prireiktų Ukrainai, bet su jos sunkia finansine padėtimi susipažinę ekspertai spėja, kad pagalbos suma gali siekti 10-15 mlrd. dolerių.

Surinko milijoną parašų

Lemiamai akimirkai Vilniuje artėjant, kaista aistros ir pačioje Ukrainoje. Integracijos į Europą šalininkai vykdo proeuropietišką kampaniją, bet priešininkai irgi nesnaudžia. Ukrainos komunistų partija surinko daugiau kaip milijoną parašų už referendumą dėl stojimo į Muitų sąjungą. Komunistai pasisako už Ukrainos orientaciją ne į Vakarus, o į Rytus. Visuomenės nuomonė palankesnė eurointegracijai - to nori daugiau kaip pusė ukrainiečių.

Komunistai naudoja primityvią, bet todėl ir labai gają propagandą - dėl visko kalti amerikiečiai, Ukrainos suartėjimas su Europa yra JAV interesas. Mat ir Europai, ir JAV Ukraina reikalinga kaip "žaliavų priedėlis", pigios darbo jėgos tiekėjas, ją siekiama paversti karine teritorija, buferine zona prieš Rusiją.

Aukščiausia Ukrainos vadovybė dėl referendumų tyli, galbūt nusprendusi, kad visuotinis balsavimas nebeturi prasmės.

Energetinė nepriklausomybė - 2020-aisiais

Šiame fone pastaruoju metu gana tvirtai vis nuskamba V.Janukovyčiaus balsas. Jau ne vieną Vakarų pareigūną jis aiškiai patikino, kad Ukraina padarė savo pasirinkimą Europos naudai, o investuotojams ir savo tautiečiams užtikrintai pareiškė - 2020 metais Ukraina apsirūpins dujomis ir be Rusijos dalyvavimo. V.Janukovyčius paskelbė, kad Kijevas aktyviai bendradarbiauja su pasaulinėmis kompanijomis angliavandenilių gavybos srityje, o tai reikšmingai sustiprina šalies saugumą. Bendri Ukrainos projektai su koncernais "Shell" ir "Chevron" leis šaliai ne tik savarankiškai apsirūpinti dujomis, bet ir pereiti prie šių energijos šaltinių eksporto.

Tą pačią dieną, kai nuskambėjo šie V.Janukovyčiaus žodžiai, Ukraina pasirašė istorinę 10 mlrd. JAV dolerių (25,6 mlrd. litų) sutartį su JAV energetikos milžine „Chevron“ dėl skalūnų dujų gavybos. „Chevron“ suteikta teisė išžvalgyti Olesko telkinį vakarų Ukrainoje, kuriame gali būti 2,98 trln. kubinių metrų skalūnų dujų. Pernai panašius susitarimus Ukraina pasirašė su Didžiosios Britanijos ir Olandijos energetikos milžine „Shell“ bei JAV bendrove „ExxonMobil“.

Jau apskaičiuota, kad jei Ukrainos valdžiai pavyks įgyvendinti savo ambicingus planus, netekęs stambaus importuotojo "Gazprom" praras 12-14 mlrd. dolerių. Tolesni praradimai laukia ir tuomet, jei per Ukrainą liausis tekėjusios tranzitinės rusiškos dujos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"