TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainai - išbandymo metas

2007 10 01 0:00
Rinkimų komisijos nariai tikrina, ar sandoriai uždaryta balsavimo dėžė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar, rugsėjo 30-ąją, Ukrainoje vyko neeiliniai parlamento - Aukščiausiosios Rados rinkimai. Tai pirmieji pirmalaikiai parlamento rinkimai nepriklausomos Ukrainos istorijoje.

Dėl pirmalaikių rinkimų šalies politinė vadovybė susitarė, kai prezidentas Viktoras Juščenka išleido įsaką paleisti Aukščiausiąją Radą. Šį sprendimą šalies vadovas argumentavo kova su politine korupcija deputatų korpuse. Reikia pabrėžti, kad Ukrainos parlamentą kontroliavo pagrindinis V.Juščenkos politinis oponentas - Viktoras Janukovičius. Jo vadovaujama Regionų partija po 2006 metų parlamento rinkimų sudarė koaliciją su Socialistų ir Komunistų partijomis, taip užsitikrindama Aukščiausiosios Rados kontrolę. Taigi "mėlynieji" gavo galimybę sudaryti vyriausybę, kuriai pradėjo vadovauti V.Janukovičius. Politinė krizė dar labiau pagilėjo, kai priėmus Konstitucijos pataisas dalis prezidento įgaliojimų perėjo Radai ir vyriausybei.

Lyderiai aiškūs

Rinkimų kampanija buvo pati trumpiausia ir truko vos 60 dienų. Ukrainos piliečiai pagal proporcinę sistemą turės išrinkti 450 deputatų parlamentą iš 20 politinių jėgų - partijų ir blokų. Į Radą pateks tie, kurie įveiks 3 proc. barjerą, be to, rinkimuose turi dalyvauti daugiau kaip 50 proc. į sąrašus įtrauktų rinkėjų.

Sociologinės apklausos (pastarųjų rezultatai paskelbti likus dviem savaitėms iki rinkimų), taip pat ekspertų apklausos kaip neabejotinus lyderius įvardija Regionų partiją, Julijos Tymošenko bloką (JTB), "Mūsų Ukrainos" ir "Liaudies savigynos" susivienijimą, be to, prognozuoja, kad į parlamentą gali patekti Komunistų partija ir Volodymyro Lytvyno blokas.

Rinkimus žadėjo pripažinti

Pagrindinės politinės jėgos tikino, jog pripažins rinkimų rezultatus. Ukrainos vadovas V.Juščenka patikino, jog pripažins bet kurios politinės jėgos pergalę, tačiau pabrėžė, kad ji turi būti laimėta sąžiningai. Šalies vadovas tai pareiškė atidavęs balsą vienoje Kijevo rinkimų apylinkių. "Aš pripažįstu bet kokią pergalę per sąžiningus rinkimus, nežiūrint vėliavos spalvos", - sakė V.Juščenka.

Iš esmės tokį pat pareiškimą padarė ir Regionų partijos lyderis V.Janukovičius. Žurnalistų paklaustas, kokiomis sąlygomis Regionų partija nepripažintų neeilinių rinkimų rezultatų, premjeras atsakė: "Jei bus teisinių pažeidimų". Anksčiau Regionų partija, komunistai ir socialistai tvirtino, kad dėl šių rinkimų teisėtumo turi spręsti Konstitucinis Teismas, kurio darbą buvo paralyžiavusi prezidento komanda.

Pažeidimų būta ir prieš rinkimus

Tačiau teisinių pažeidimų nepavyko išvengti rinkimams net neprasidėjus. Baigiantis rinkimų kampanijos dienoms pagrindinės politinės jėgos ėmė aktyviai kaltinti viena kitą neva rengiantis klastotėms, netgi naudojant administracijos pajėgumą. V.Juščenka rinkimų išvakarėse neslėpė remiantis "Mūsų Ukrainą" - "Liaudies savigyną" bei JTB susivienijimą ir teigė, kad demokratinių jėgų koalicija - vienintelė perspektyva Ukrainai.

Regionų partija irgi neabejoja savo pergale, po kurios ketina savarankiškai formuoti daugumą. Pergalės atveju Regionų partija nori parengti dokumentus visuotiniam referendumui organizuoti ir jame kelti klausimus dėl valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai, šalies atsisakymo stoti į įvairius blokus, tiesioginio sričių ir rajonų administracijų vadovų rinkimų.

Aidėjo šūviai

Nemalonių incidentų neišvengta ir rinkimų dieną. Vienoje Ukrainos Donecko srities rinkimų apylinkėje buvo nužudyta saugojusi dokumentus milicininkė. Iš pradžių buvo skelbiama, kad Donecko srities Mariupolio miesto Iljičiovsko rajono vidaus reikalų skyriaus tardytoja nusišovė iš tarnybinio ginklo. Tačiau vėliau Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkas Volodymyras Šapovalas paneigė šią informaciją. Drauge V.Šapovalas pareiškė, kad apskritai balsavimas Ukrainoje vyksta normaliai. "Rinkimų apylinkių darbe pasitaikantys pavieniai nesklandumai bendro vaizdo negadina", - sakė jis. Komentuodamas įvykius Charkove, kur darbo nepradėjo net devynios rinkimų apylinkės, CRK pirmininkas sakė, jog taip galėjo nutikti dėl to, kad sprendimas dėl jų buvo priimtas pernelyg vėlai, tik šeštadienį popiet.

Blogai organizauotas darbas

Kai kurie atėję balsuoti žmonės vakar buvo nemaloniai nustebinti neradę savo pavardės rinkėjų sąrašuose. Taip atsitiko Donecko merui Oleksandrui Lukjančenkai. Balsuoti neleista ir jo žmonai. Valstybinės administracijos vadovo atstovo spaudai duomenimis, meras su žmona rugpjūčio pabaigoje buvo išvykę į užsienį ir į šalį grįžo rugsėjo 3 dieną. "Pasienio tarnyba perdavė rinkimų komisijai į užsienį išvykusiųjų sąrašus, ir jis atsidūrė juose", - paaiškino mero atstovas spaudai. Pasak jo, apylinkės komisija šiuos sąrašus gavo tik rugsėjo 29-osios pavakare. Remiantis neseniai priimtu įstatymu, Ukrainos piliečiai, grįžę į šalį po rugsėjo 26 dienos, negalėjo balsuoti šiuose rinkimuose. Dėl šio įstatymo keblumų iškilo ir užsienio reikalų ministrui Arsenijui Jaceniukui - rugsėjo 24,25 dienomis jo vadovaujama delegacija buvo Niujorke, kur vyko 62-oji JT Generalinės Asamblėjos sesija. Rinkėjų sąrašuose savo pavardės nerado ir buvęs Odesos srities vadovas Serhijus Hryneveckis. "Jau šiandien galima daryti išvadą, kad vykdomoji valdžia tiesiog sužlugdė rinkiminio proceso organizavimą", - pareiškė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"