TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainai nesiseka kovoti su oligarchais

2015 08 18 6:00
Pasak stebėtojų, Petro Porošenka nori atsikratyti premjero Arsenijaus Jaceniuko (kairėje). Reuters/Scanpix nuotraukos

Tapęs Ukrainos prezidentu Petro Porošenka žadėjo atsisakyti savo verslo ir panaikinti oligarchinę sistemą, tačiau savo šokolado imperijos jis nepardavė, o milijardieriai ir toliau tampo virvutes, nors dėl savo turto bei įtakos būgštauja.

Negalima nesutikti, kad P. Porošenka tapo Ukrainos prezidentu nepaprastai sudėtingu šiai šaliai laikotarpiu. Ukrainos ekonomika stovi ant bedugnės krašto, šalies rytuose vyksta karas. Tačiau nuo P. Porošenkos inauguracijos praėjo 15 mėnesių, o bendras vaizdas šalyje dar niūresnis. Prezidentas beveik neturi kuo pasigirti. Kaip ir anksčiau, oligarchai tvirta ranka valdo Ukrainą, o pats P. Porošenka nepardavė savo verslų. Tai verčia abejoti, ar jis rimtai nusiteikęs kovoti su magnatais.

Ukrainos oligarchai, tokie kaip Rinatas Ahmetovas, Viktoras Pinčiukas (buvusio Ukrainos prezidento Leonido Kučmos žentas), Sergejus Taruta, nepatenkinti valdžios veiksmais, bijo prarasti savo įtaką ir turtus, kurie per pusantrų metų sumažėjo. Daugelis stambių verslininkų turėjo savo įmones ten, kur dabar separatistų kontroliuojami rajonai. Tačiau ar iš tiesų oligarchams paskelbtas karas?

Vienas įtakingiausių Ukrainos oligarchu Dmitrijus Firtašas gyvena Vienoje, turi gamyklą Rusijos aneksuotame Kryme ir išvengia sankcijų.

Prezidento verslai klesti

Daugelis ukrainiečių nepamiršo P. Porošenkos rinkimų šūkio „gyventi kitaip“ ir padaryti galą oligarchinei tvarkai, neleisti verslininkams už savo turtus pirkti politinės įtakos, kuri leidžia pelnyti dar daugiau pinigų. Kaip sakė prezidentas, šis procesas turi „paliesti visus“.

Nuo to laiko P. Porošenka apkarpė kai kurių milijardierių ambicijas, tarp jų ir R. Ahmetovo, turtingiausio Ukrainos žmogaus, bei magnato Igorio Kolomoiskio. Vis dėlto naujosios taisyklės galioja ne visiems. Nors prieš rinkimus pažadėjo kuo greičiau parduoti ir savo kompanijas, P. Porošenka to nepadarė. Prezidentas teisinasi, kad dėl sudėtingos ekonominės situacijos negali rasti pirkėjų. Konditerijos koncernas „Rochen“, dėl kurio P. Porošenka buvo pramintas šokolado karaliumi, iki šiol jam ir priklauso, ir plečia savo filialus.

Nepaisant ekonomikos krizės, puikiai klostosi ir P. Porošenkai priklausančio banko reikalai – jo pajamos 2014 metais išaugo 84,5 procento. Atrodo, kad P. Porošenkos verslo imperijos interesai siekia ir energetikos sektorių. Kijevas rengia planus modernizuoti šią šaką, bet valdžios veiksmai iškėlė į šviesą P. Porošenkai nepalankių dalykų, pavyzdžiui, pelningą valstybės užsakymą gavo ilgametis prezidento verslo partneris, Rusijos milijardierius Konstantinas Grigorišinas, o plataus elektros stočių tinklo privatizacijai, kurios reikalauja pagalbą Ukrainai teikiantis Tarptautinis valiutos fondas, trukdo energetikos ministras, taip pat turėjęs verslo ryšių su P. Porošenka.

Be to, prezidentas nenori atsisveikinti ir su savo „Penktuoju kanalu“, o tai jau kelia ir jo frakcijos narių nepasitenkinimą. P. Porošenkos televizija suvaidino teigiamą vaidmenį per Maidano įvykius, bet dabar politikai jau net lygina P. Porošenką su buvusiu Italijos premjeru ir žiniasklaidos magnatu Silvio Berlusconi.

Gamykla Kryme veikia

Žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas, kadaise buvęs Rusijos NTV redaktorius, o prieš septynerius metus persikėlęs iš Maskvos į Kijevą ir Ukrainos televizijoje vedantis savo pokalbių laidą, netiki P. Porošenkos iniciatyva pažaboti oligarchus. Jo manymu, Ukrainoje vyksta naujas turto perdalijimas. Naujai valdžiai atėjus neišnyko nei kyšininkavimas, nei šeiminiai ryšiai, šios praktikos siekia pačias valdžios viršūnes. Be to, oligarchai randa būdų, kaip naudotis įstatymų spragomis.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Dmitrijus Firtašas, kurį Austrija iš pradžių areštavo amerikiečių prašymu, bet paskui paleido už 125 mln. eurų užstatą. Dabar jį galima sutikti Vienoje kartu su patarėjais, sekretorėmis ir apsaugininkais. Ukrainos valdžia mano, kad jis nesumokėjo į iždą maždaug 242 mln. eurų, bet D. Firtašas atmeta visas pretenzijas. Jis teigia, kad valstybė ieško vidaus priešų, nes negali laimėti karo šalies rytuose.

Didžiausia D. Firtašo titano perdirbimo gamykla yra Kryme, kurį Rusija aneksavo. Bet verslininkas rado būdą, kaip išvengti nacionalizavimo – jis išnuomojo gamyklą Maskvos firmai, kuri susijusi su Kipro įmonėmis, priklausančiomis D. Firtašo verslo grupei. Tokiu būdu gamyklos produkcija išvengia JAV ir Europos Sąjungos sankcijų. Tai naudinga visiems: D. Firtašui, ukrainiečiams, rusams Kryme, titano laukiančioms bendrovėms „Boeing“ ir „Airbus“.

Daugeliui kyla klausimas, kas nutiks fabrikams, kurie galbūt bus atimti iš oligarchų, tokių kaip D. Firtašas. Premjeras Arsenijus Jaceniukas tikina, kad jie bus parduoti. Tačiau kam? Baiminamasi, jog tai iš tiesų tebus turto perskirstymas, atsiras naujų oligarchų.

Pasak kai kurių stebėtojų, P. Porošenka nori atsikratyti A. Jaceniuko, nes jam trukdo premjero pozicija dėl karo. Tačiau A. Jaceniuką palaiko amerikiečiai. Abu jie susiję su oligarchais – vienas su I. Kolomoiskiu, kitas – su D. Firtašu. Vienas Kijevo finansininkas palygino oligarchus su šachmatų figūromis, kurias Ukrainos valdžios vyrai stumdo žaisdami vienas su kitu.

Karas ir krachas

Tuo metu karas Donbase abiem šalims atsiėjo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, daugiau kaip pusantro milijono žmonių tapo pabėgėliais. Nors paliaubos neva galioja, ten šaudomasi kiekvieną dieną ir žmonės toliau žūsta.

Ukrainos ekonomika stovi prie bedugnės krašto. 2014 metais bendrasis vidaus produktas susitraukė 6,8 proc., o šiemet kris dar 5,5 procento. Ukrainiečių algos, pasak ekspertų, šiemet mažės 15 proc., o infliacija pasieks 30–35 procentus.

Be ekonominių problemų ir nesibaigiančio karo, kurį palaiko Rusija, Ukrainos vidaus politikos tendencijos taip pat nedžiugina. Oranžinės revoliucijos lyderiai nesugebėjo peržengti savo ambicijų ir atidavė valdžią prorusiškam Viktorui Janukovyčiui ir jo Regionų partijai. Vienybės stokoja ir dabartiniai Ukrainos politikai, nesugebantys susitelkti į svarbiausius tikslus. Senosios praktikos niekur nedingo. Pavyzdžiui, liepos 26 dieną Černigove tarpiniai rinkimai į Aukščiausiąją Radą niekuo nesiskyrė nuo to, kas buvo V. Janukovyčiaus laikais: rinkėjai buvo bauginami, balsai perkami, taip pat ir veltui dalijamasi maisto produktais. P. Porošenka šiuos rinkimus pavadino „gėdingais“, grąžinančiais Ukrainą į 2012 metus. Vakarų žurnalistų akimis, tai rodo, kad nuo Vakarų vertybių, apie kurias Ukrainoje dabar daug kalbama, šalį dar skiria šviesmečiai.

Blogiausia, kas gali nutikti, – kad Kijevas jau antrą kartą nuo 2004 metų paleis iš rankų galimybę pertvarkyti šalį. Ukrainai tai būtų pražūtinga ir labai paranku tiems, kas nori diskredituoti „fašistų chuntą“.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"