TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainiečiai į kovą su Rusijos propaganda pasitelkia kultūros žmones

2014 10 16 16:06
J. Nyščiukas Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Skirtingais laikotarpiais Ukraina svetimšalių buvo siejama su įvairiais dalykais. Rusijos dalis, Černobylio tragedija, Kijevo „Dinamo“ futbolo klubas ar futbolininkas Andrijus Ševčenko, sakė Vilniuje viešintis Ukrainos kultūros ministras bei Maidano aktyvistas Jevhenij Nyščiukas. Jis atvyko dėl kito Ševčenko – čia gyvenusio XIX a. ukrainiečių poeto ir dailininko Taraso – 200-ųjų gimimo metinių.

Vykstant karui šalyje kultūriniai projektai buvo sustabdyti, tačiau Ukrainos kultūros dienomis Vilniuje tokio tipo bendradarbiavimas tarp šalių vėl atnaujintas. Atvykęs ministras pabrėžė, jog svarbu išlaikyti tokį patį dėmesio bei pagalbos Ukrainai lygį, koks buvo iki šiol. Net jei Rusija sako atitraukianti savo karius nuo Ukrainos sienos, situacija nesikeičia ir išlieka komplikuota.

T. Ševčenkos atgimimas

Ukrainiečių literatūros klasikas ir tautinio sąjūdžio įkvėpėjas, pats kovojęs už Ukrainos laisvę nuo Rusijos imperijos, daugiau nei dvejus savo gyvenimo metus gyveno Vilniuje, kur pas Joną Rustemą mokėsi dailės. Šiam miestui T. Ševčenko yra paskyręs poemą „Garsingam Vilniuje įvyko...“, o laiške B. Zaleskiui rašė: „Vilnius ir mano širdžiai taip pat yra brangus prisiminimais, kaip ir tavajai...“. Kai už maištingą kūrybą bei priklausymą slaptai draugijai buvo ištremtas, susipažino su vienu 1831 m. sukilimo vadų Zigmantu Sierakausku ir kitais svarbiais Lietuvos visuomenės veikėjais.

Ministras pasakojo, kad likus maždaug mėnesiui iki kovo 9-osios – T. Ševčenko gimtadienio – jis jau galvojo apie šią sukaktį ir turėjo kažkokią nuojautą. Simboliška, kad pokyčiai Ukrainoje sutapo su poeto 200-osiomis gimimo metinėmis. Šiai sukakčiai skirti oficialūs renginiai iš salių Kijeve buvo perkelti į Maidano aikštę. Anot J. Nyščiuko, ten jis visada ir buvo – plakatuose, skelbiamoje žinioje. „Ypatingai malonu, kad tądien poeto eiles skaitė įvairių tautų atstovai, tarp jų ir lietuviai“, – pasidžiaugė jis. Buvo pakeista ir pati tradicinių minėjimų dvasia – nuo oficialumo pereita prie įsijautimo, tikros pagarbos. Poetas buvo sušiuolaikintas: jo eiles dainavo ukrainiečių roko grupės, tokios kaip „BoomBox“, „TaRuta“, „Kozak System“. Paplito šūkis „Shevchenko proRock“. Ukrainietiškas žodis pranašas skamba taip pat, kaip angliškai – roko stiliumi. „Norėjome, kad Ševčenko nebūtų vien tik tas rūstus portretas, kurį esame įpratę matyti, kad jį pamėgtų ir jauni žmonės“, – kalbėjo Ukrainos kultūros ministras.

Vertina Lietuvos paramą

„Noriu žemai nusilenkti ir padėkoti už Lietuvos žmonių palaikymą nuo pat pirmų mūsų kovos dienų, – sako ministras, prisimindamas, koks svarbus buvo oficialių asmenų bei jaunimo atstovų atvykimas į šalį lemiamų įvykių Ukrainoje metu. Jis atsimena, kaip į Kijevą buvo atvežta Lietuvos vėliava. Visos jos buvo keliamos ant scenos kaip pasaulio paramos Ukrainai simboliai. Be draugystės kultūros srityje, paminėta ir politinė parama. Pasak J. Nyščiuko, Lietuva – svarbi atrama Ukrainai, atverianti duris į derybas, bandant žengti link Europos bendrijos.

Iš jau seniai kultūros politiką reformavusios Lietuvos Ukrainos kultūros ministrui atrodo svarbu pasimokyti vadybos principų. Jis kalbėjo apie galimus bendrus seminarus ar organizacijas, kurios padėtų šią sritį reformuoti ir ukrainiečiams. „Norime ministeriją reformuoti, esame atviri naujai patirčiai ir tikimės, kad Lietuva padės“, – kalbėjo J. Nyščiukas.

Taip pat jis dėkoja ir už humanitarinę pagalbą, kurią lietuviai renka ir siunčia ukrainiečiams. Pasak ministro, žiniasklaida nuolat pranešinėja apie Lietuvos paramą – gydomus sužeistus karius, dovanojamus daiktus, lėšas. Kadangi Ukrainoje vykstantis karas nėra įprastas, kovoja ne tik reguliarioji armija, labai svarbu paremti savanorių batalionus. Tie žmonės kovoja dėl idėjos, siekia apginti savo tėvynę, jie labai ištvermingi. „Ir V. Putinas tai pastebėjo, jie gali gintis, kaip pasirengę bebūtų“, – kalbėjo J. Nyščiukas, primindamas Donecko oro uostą ginančius savanorius. Rusai viešumoje juos jau vadina „kyborgais“, nes didvyrių saugomo pastato jiems nepavyksta užimti jau kurį laiką.

Prieš propagandą – cenzūra…

Ukrainos kultūros ministras Jevhenij Nyščiukas ir Ukrainos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Valerij Žovtenko

Lietuvos Prezidentūra siūlo, kad 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų būtų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Tai reiškia, kad rusiška produkcija televizijoje negalėtų sudaryti daugiau nei 10 procentų. Ką apie tokias priemones galvoja Ukrainos valdžia? J. Nyščiuko teigimu, svarbu propagandą sukontroliuoti ir tai paprasta padaryti valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, tačiau su komercine televizija Ukrainoje esama problemų. Valdantieji bando jų savininkus įtikinti, kad žūstant tūkstančiams žmonių, ne laikas diskutuoti apie tai, kad žiūrovas pats atsirinks, kas jam reikalinga. Toks požiūris šaliai kainuoja žmonių gyvybes. Be to, nemažai žmonių rusišką produkciją žiūri, naudodamiesi palydovine televizija ar internetu – to neįmanoma visiškai eliminuoti. „Akivaizdu, kad sunku apriboti informacijos patekimą pas žmones, kurie jos ieško ir nori. Tačiau kalbant apie visuomenę, jų [rusiškos žiniasklaidos – red.] uždraudimas labai sumažintų „zombinimą“, kuris vyko tiek dešimtmečių. To pasekmes dabar matome Ukrainos rytuose“, – sakė Ukrainos kultūros ministras.

… ir kultūros brigados

Kultūros ministerija Ukrainoje vykdo kultūrinių renginių, į kuriuos atvyksta kolektyvai iš Rusijos, priežiūrą. Esama sąrašo, sudaryto iš 14 Rusijos kultūros veikėjų, kurie paskelbti persona non grata. Ukrainiečiai jau susilaukė priekaištų iš Rusijos už tai, kad nepriima menininkų ar cenzūruoja filmus, pavyzdžiui, „Baltoji gvardija“ ar „Poddubny“. „Atsakėme, kad cenzūruojame ne meną, o Kremliaus propagandą“, – pasakojo J. Nyščiukas, pažymėdamas, jog filmuose ryškus istorinių faktų iškraipymas.

Taip pat Vyriausybė kovai su propaganda pasitelkia autoritetingus kultūros žmones, tai vadinama „kultūros brigadomis“. Žymūs aktoriai, muzikai, rašytojai vyksta į Ukrainos rytus, ten dalyvauja renginiuose, bendrauja su vietiniais žmonėmis ne tik koncertų salėse, bet ir ligoninėse. Pavyzdžiui, šioje programoje dalyvauja garsi Ukrainos aktorė Ada Rogovtseva, kuriai beveik aštuoniasdešimt metų. Ji vyksta į karo zoną ir tai, kaip sakė ministras, yra svarbi atsvara ten vyraujančiai informacijai. „Norime, kad žmonės rytuose nesijaustų atskirti“, – kalbėjo ministras, pabrėždamas, jog kalbos klausimas neturi reikšmės. Yra atsiradusi netgi tokia sąvoka rusakalbis Ukrainos patriotas. „Mums svarbu, kad jie jaustųsi Ukrainos dalimi“, – teigė J. Nyščiukas.

Lenino skulptūras – į muziejų

Praėjusių metų gruodžio aštuntąją Kijeve nuverstas Leninas buvo ryškus ženklas, kad ukrainiečiai nebenori taikstytis su Rusijos įtaka jų šalies politikai. Suskaldyta skulptūra išnešiota po gabalėlį, tokie suvenyrai pasiekė ir Lietuvą. Nuo metų pradžios Ukrainoje nuversta jau keli šimtai sovietinių skulptūrų, net ir Charkovo mieste šalies rytuose. Kur jų vieta? J. Nyščiukas sako, kad totalitarizmo paminklai šalyje neturėtų būti griaunami chaotiškai. Viena vertus, savavališkiems jų niokojimams valdžia nepritaria, kita vertus, priemonių juos pašalinti nesiimama, politikai kol kas tik juokauja, kad leninai griūva patys. Esama planų surasti vietą, kur jie būtų gabenami ir saugomi, kad norintys vėliau galėtų pažiūrėti. Pavyzdys imamas iš Lietuvos, kur sovietiniai reliktai buvo suvežti į Grūto parką. „Būtų gerai taip ir pas mus padaryti“, – kalbėjo Ukrainos kultūros ministras.

Atsitraukiantys Rusijos kariai – tik triukas

Savaitgalį Rusijos naujienų agentūros pranešė, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas įsakė kariams atsitraukti nuo sienos su Ukraina. Tačiau J. Nyščiuko teigimu, tai tik apgaulingas triukas, kuris esamos situacijos nepakeis. „Kaip valstybės tarnautojas neturėčiau taip šnekėti, bet pasakysiu atvirai – netikiu, kad tai veiksminga. Mes visi pamename tuos triukus. Išvažiuos sunkvežimiai, bet jų vietoje atsiras paprasti specialios paskirties dalinio automobiliai. Viskas tęsis. Situacija vystosi taip, kad Rusija anksčiau ar vėliau nebežinos, ką daryti, kaip iš jos išeiti“, – kalbėjo jis. Problemos Kryme bei Ukrainos rytuose jau prasidėjo, Ukrainos Vyriausybės narys apgailestavo, jog nuo jų labiausiai kenčia eiliniai žmonės. Be to, jis pabrėžė, jog šie regionai yra Ukrainos dalis ir tokiais liks, tik gaila, kad kaina už juos – žmonių gyvybės. Karas reikalingas ne Rusijai, o Putinui, o jis nėra amžinas, sakė J. Nyščiukas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"