Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Ukrainiečiai rinksis: konfrontacija ar derybos

 
2014 10 01 6:00
Prieš rinkimus jėgas suvienijo Vitalijus Klyčko (kairėje) ir Petro Porošenka.
Prieš rinkimus jėgas suvienijo Vitalijus Klyčko (kairėje) ir Petro Porošenka. Reuters/Scanpix nuotrauka

Spalio 26-ąją ukrainiečiai rinks politikus, atstovausiančius tautai šalies parlamente – Aukščiausiojoje Radoje. Karo nuniokotai, suskaldytai 45 mln. gyventojų šaliai tai bus itin svarbi diena.

Artėjantį balsavimą daug kas vertina kaip galimybę žengti taikos keliu derybų su Rusija link. Kita stovykla ragina siekti tvirtesnės NATO paramos ir drąsesnės konfrontacijos su Kremliumi.

Jeigu valdžia pasikeistų, gali būti sunku įtikinti naujuosius parlamentarus toliau įgyvendinti griežtas taupymo priemones, kurių reikalavo Tarptautinis valiutos fondas. Be jo paramos Ukrainai gresia didžiulis ekonomikos nuosmukis ir didėja rizika nesugebėti įvykdyti savo tarptautinių įsipareigojimų.

Šalina užsilikusius politikus

Rugpjūčio 26 dieną šalies prezidentas Petro Porošenka paskelbė paleidžiantis parlamentą ir skelbiantis naujus rinkimus. Pranešama, kad taip jis stengiasi iš valdžios pašalinti dar užsilikusius buvusio valstybės vadovo Viktoro Janukovyčiaus valdymo metais išrinktus politikus.

Ukrainos oligarchai stropiai laikėsi kolegų iš Rusijos elgesio principų ir laisvai naudojosi valstybės turtais. Jis vis lobo, o šalis kuo toliau, tuo labiau skurdo.

Kai 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai Ukraina tapo nepriklausoma, jos ekonomikos išsivystymo lygis buvo panašus į Lenkijos. Po dviejų dešimtmečių Lenkijai sekėsi jau dvigubai geriau, vertinant pagal bendrąjį vidaus produktą, tenkantį vienam gyventojui. Ukrainos kalnakasybos ir sunkiosios pramonės infrastruktūra beviltiškai paseno, šalies ginkluotosiomis pajėgomis taip pat nesirūpinta. Tuo metu, kai Rusija užgrobė Krymą, tik 6 tūkst. ukrainiečių karių buvo laikomi pasirengusiais kovai. Be to, darbo užmokestis ir pensijos Ukrainoje nukrito daug žemiau nei rytinėje kaimynėje, taigi daugybei ukrainiečių propaganda iš Rusijos ėmė atrodyti kaip tikras išsigelbėjimas.

Stiprus susiskaldymas

Spalio 26-osios rinkimai užtikrins vyriausybės teisėtumą. Tačiau juose nebalsuos Rusijos aneksuoto Krymo gyventojai. Kol kas Rusijos remiamų separatistų valdomose Donecko ir Luhansko srityse taip pat neketinama organizuoti balsavimo. Maištininkų lyderiai skelbia, kad atskiri rinkimai čia vyks lapkričio mėnesį. O apskritai šalyje pastebimas ne nacionalinis susitelkimas, o stiprus politinis susiskaldymas.

P. Porošenka formuoja aljansą su buvusiu konkurentu ir karjerą baigusiu profesionaliu boksininku Kijevo meru Vitalijumi Klyčko. Jų tikslas – taika ir derybos su Rusija.

Šiuo metu ministro pirmininko pareigas einantis Arsenijus Jaceniukas garsėja karingais pareiškimais ir laimėjęs rinkimus griežtos savo politikos krypties tikriausiai nekeis. Pavyzdžiui, jis yra kvietęs NATO prisidėti prie kovos su Rusija, ginkluojančia ir kitaip remiančia separatistus šalies rytuose.

Prognozuojama, kad gana gerai turėtų pasirodyti ir nacionalistinės pakraipos populistai. O gyventojų vis mažiau palaikoma buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko išliks nuošalyje.

Priklausys nuo Rusijos

Pusė vietų Auščiausiojoje Radoje vietų bus skiriama pagal laimėjusių partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje, o kita pusė - pagal rezultatus vienmandatėse.

Būtent čia galės rungtis patys save iškėlę kandidatai. Dėl ukrainiečių balsų konkuruoja buvę V. Janukovyčiaus Regionų partijos nariai, pilietinės visuomenės aktyvistai ir savanorių bataliono kariai, kovęsi rytuose. Gali būti, kad į parlamentą pateks ir prorusiškų separatistų atstovų.

Nuolaidos, kurias Kijevas padarė Donecko ir Luhansko regionams suteikdamas jiems savivaldą trejiems metams, reiškia, kad rytinė Ukraina iš tiesų bus pavaldi Rusijos kontrolei, o visa ekonominė našta (valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimai, pensijos, socialinės paslaugos ir pan.) liks Kijevui, netiesiogiai ir Tarptautiniam valiutos fondui bei Europos Sąjungai. Rytinių regionų pramonės ir infrastruktūros atkūrimas taip pat priklausys nuo geros Rusijos valios ir bendradarbiavimo.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"