TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainiečius smaugia ekonominiai sunkumai

2015 07 23 6:00
"Dešinysis sektorius" siekia prezidento ir vyriausybės apkaltos bei renka parašus dėl referendumo. AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainiečiai vis labiau jaučia jų šalį apėmusio ekonominio nuosmukio padarinius. Ekonomika smunka iš dalies dėl sekinančio karo Ukrainos rytuose. Bet kaltas ne tik karas.

Šią savaitę Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas lankėsi Jungtinėse Valstijose ir tikino Vašingtoną, kad jo vyriausybė daro pažangą stengdamasi išjudinti ekonomiką bei išgyvendinti korupciją. Tačiau daugeliui ukrainiečių gyvenimas tampa vis sunkesnis. Žmonės sukasi, kaip išmano, bet atėję į parduotuvę negali patikėti savo akimis: 100 gramų dešros ar sūrio kainuoja tiek pat, kiek anksčiau kainavo visas kilogramas.

Per plauką nuo bankroto

Nuvertėjus grivinai infliacija šuoliuoja neregėtais tempais. Ji siekia 57 proc. ir, kai kuriais skaičiavimais, yra trečia pagal dydį pasaulyje po Venesuelos ir Pietų Sudano.

Šiemet Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) trauksis 10 proc. (pernai jis sumažėjo 7,5 proc.). Be to, artėja diena, kai Ukraina turės atsiskaityti su tarptautiniais skolintojais. Todėl nenuostabu, kad tokia padėtis savaime perša palyginimą su Graikija.

Liepos 24-oji - paskutinė diena prezidento Petro Porošenkos vyriausybei padengti 120 mln. dolerių palūkanas už tarptautinių skolintojų suteiktus kreditus. Suma nėra labai didelė, bet Ukraina nenori jos mokėti vengdama eikvoti ir taip išsekusius savo tvirtos valiutos rezervus.

Sunkus gyvenimas prislėgęs daugelį ukrainiečių. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Kijevo skola siekia 19 mlrd. dolerių, beveik pusė jos priklauso vienam Amerikos konsorciumui. Šalis intensyviai derasi su skolintoju dėl nuolaidos, bet šis tik siūlo tik prailginti pinigų grąžinimo laiką. O kol kas Ukrainos parlamentas balsavimu gegužės mėnesį yra suteikęs vyriausybei įgaliojimus taikyti "moratoriumą" visiems tarptautiniams mokėjimams, jei to reikės.

Neaišku, kas nutiks, jei Ukraina nesilaikys savo įsipareigojimų. Finansų ministrė Natalie Jaresko griežtai prieštarauja Ukrainos lyginimui su Graikija. "Džiaugiuosi, kad nesame Graikija. Mūsų padėtis visiškai kitokia. Graikijoje tai labiau susiję su nenoru vykdyti reformas", - tvirtino ji.

Iš tiesų praėjusią savaitę Ukrainos parlamentas priėmė virtinę įstatymų, kurių reikalavo Tarptautinis valiutos fondas prieš tai, kai šaliai bus pervesta 1,7 mlrd. dolerių pagal 17 mlrd. dolerių pagalbos programą.

N. Jaresko sako suprantanti, kokius sunkumas patiria daugelis žmonių ir kokie skausmingi yra kai kurių reformų padariniai, pavyzdžiui, būtiniausių prekių brangimas, bet tikina, jog tai - laikina. Jos teigimu, piliečiai pajus reformų naudą savo piniginėse tik po šešių, devynių, dvylikos mėnesių.

Oligarchija klesti

Tačiau ukrainiečių nepasitenkinimas ekonomikai ritantis žemyn didėja. Apklausos rodo, kad prezidento P. Porošenkos ir jo premjero A. Jaceniuko populiarumas smarkiai krito.

Net Kijevo vyriausybės šalininkams, taip pat Vakarų diplomatams ir opozicijos atstovams tik juoką sukelia klausimas, kaip Ukrainai sekasi dorotis su oligarchija. Viktoro Janukovyčiaus ir jo aplinkos korupcija didžia dalimi ir išprovokavo Maidano revoliuciją. Protestų dalyviai norėjo tokios visuomenės, kurioje nebūtų didelių turtuolių, įgavusių neribotą valdžią. Oligarchų klasė per visus Ukrainos nepriklausomybės metus tapo ypač stipri.

Prezidentas P. Porošenka tvirtai pažadėjo kovoti su oligarchais ir pažaboti "netoleruotiną privačių interesų įtaką valstybei", bet kritikai ir į jį beda pirštu: juk P. Porošenka pats yra iš oligarchų klasės, todėl jam nesiseka vykdyti naujos politikos.

Be to, dauguma senųjų V. Janukovyčiaus draugų niekur nedingo, tik maino kailį, kaip, pavyzdžiui, įtakingiausias jo laikais verslininkas ir turtingiausias Ukrainos žmogus Rinatas Achmetovas. Norėdamas išgyventi naujoje sistemoje, jis dabar stoja modernios ir skaidrios rinkos pusėn.

Vakarams ir idealistams sunku suvokti, kaip giliai Ukrainoje įsišaknijusi korupcinė oligarchinė sistema, - šis posovietinis palikimas nesiduoda lengvai išraunamas.

Ultradešinieji kelia naują revoliuciją

Žmonių nepasitenkinimą atspindi ir ultradešiniųjų protestas prieš vyriausybę, kurį Kijevo pagrindinėje aikštėje surengė „Dešinysis sektorius“ po žmonių gyvybės pareikalavusios radikalių nacionalistų ir policijos priešpriešos šalies vakaruose.

"Dešinysis sektorius" buvo viena karingiausių grupių per Maidano protestus, nuvertusius prorusišką V. Janukovyčiaus režimą. Kai Ukrainos rytuose kilo karas su separatistais, "Dešiniojo sektoriaus" kovotojai tapo svarbia šalies pajėgų dalimi. Rusijoje "Dešinysis sektorius" vadinamas fašistiniu, o Ukrainos lyderiai kaltina organizaciją naudojant smurtą savo politiniams tikslams pasiekti. Aktyvistai atkerta, kad jie tik stengiasi pažaboti korupciją ir nepotizmą.

Judėjimo lyderis Dmytro Jarošas ragina organizuoti nacionalinį referendumą, kad prezidentui P. Porošenkai ir jo vyriausybei būtų surengta apkalta. Jis taip pat siekia, jog būtų pripažinti savanorių batalionai ir kovotojų teisė nešiotis ginklus, kad būtų įvesta karo padėtis, kuri padėtų įveikti separatistus.

„Tai klausimai, kurie turėtų būti pateikti per referendumą: pirma – nepasitikėjimas valdžia; antra – mes reikalaujame, kad karas būtų vadinamas karu, o ne ATO (antiteroristine operacija); trečia, reikalaujame visiškos okupuotų teritorijų blokados; ketvirta, prašome žmonių palaikymo dėl savanorių dalinių įteisinimo“, – kalbėjo D. Jarošas per mitingą, surengtą po "Dešiniojo sektoriaus" suvažiavimo.

Savo šalininkams aikštėje D. Jarošas sakė, kad V. Janukovyčiaus režimą pakeitusios naujos vyriausybės atėjimas į valdžią tebuvo „vardų pasikeitimas“, bet politinė sistema liko tokia pat.

Per prezidento rinkimus „Dešiniojo sektoriaus“ lyderis surinko tik 1 proc. balsų, tačiau buvo išrinktas į parlamentą. Jo radikali antirusiška pozicija tapo pagrindu Kremliui vadinti Maidano sukilimą Kijeve neonacių perversmu.

"Dešiniojo sektoriaus" kovotojai pelnė šlovę ir Rytų Ukrainoje - ten jų kovoja šimtai, iš esmės be jokių įgaliojimų. Kijevas nori paversti judėjimo dalinius armijos dalimi. D. Jarošas sulaukia kaltinimų, kad jo žmonės bastosi po šalį su ginklais, kurie buvo duoti kautis su separatistais. Šį mėnesį "Dešinysis sektorius" įsivėlė į kautynes Ukrainos vakaruose. Mukačevės mieste du judėjimo nariai žuvo per susirėmimą su ginkluotosiomis pajėgomis, dar maždaug devyni tebėra užspeisti miškuose prie Mukačevės. Su jais deramasi, kad pasiduotų. "Dešinysis sektorius" aiškina, jog tie kovotojai norėjo duoti atkirtį vietos policijai, įsivėlusiai į pasienyje klestintį rūkalų kontrabandos verslą.

Parengė VILJAMA SUDIKINĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"