TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainoje kyla naujo Černobylio grėsmė

2014 06 24 6:00
Černobylio griuvėsiai visam pasauliui primena apie branduolinės katastrofos grėsmę. AFP/Scanpix nuotrauka

Neramumai Ukrainoje kelia rimtą grėsmę penkiolikos šalyje veikiančių sovietmečio laikų branduolinių reaktorių saugumui. Atominės energetikos ekspertai įspėja atidžiau reaguoti į situaciją šalyje, kurioje prieš 28 metus įvyko didžiausia žmonijos istorijoje branduolinė katastrofa.

Susirėmimai tarp vyriausybės ir prorusiškų separatistų pajėgų ne tik didina nukautų žmonių, apdegusių ir nuniokotų pastatų, panaudotų šaudmenų tūtelių skaičių Rytų Ukrainoje. Besitęsiantys neramumai daro žalą visai regiono infrastruktūrai. Tyčia ir netyčia gadinami keliai, sprogdinami dujų ir vandens vamzdynai, trikdomas elektros tiekimas.

Apgadinta infrastruktūra vien regiono gyventojams sukelia nemažai nepatogumų. Tačiau blogiausia – tai, kad tokie trikdžiai gali pridaryti rimtos žalos šalies rytuose veikiančioms branduolinėms jėgainėms. O tai kelia pavojų daug didesnei nei vien šiai Ukrainos teritorijai.

Pavojinga ir mažiausia klaida

Branduolinės energetikos ekspertų teigimu, atominę energetiką vystančios valstybės įsipareigoja užtikrinti maksimalų jėgainių saugumą. Jose įrengti mechanizmai turi būti griežtai prižiūrimi, o technologijos – nuolat atnaujinamos. Branduolinėms jėgainėms negali kilti nė menkiausias pavojus dėl bet kokių ekonominių ar politinių problemų, ką jau kalbėti apie šalyje mėnesius besitęsiantį ginkluotą konfliktą. Tačiau šiuo metu Ukrainoje nepaisoma nė vieno iš šių reikalavimų.

Ukrainoje branduolinės avarijos riziką didina mažiausiai keli veiksniai. Visų pirma, minėti infrastruktūros pažeidimai. Pavyzdžiui, dėl nepakankamo vandens tiekimo galėtų sutrikti branduoliniuose reaktoriuose įrengtos aušinimo sistemos. Tokiu atveju smarkiai išauga branduolinių medžiagų nuotėkio ar net sprogimo tikimybė.

Vandens stygius Rytų Ukrainoje vargina ne tik paprastus regiono gyventojus, bet ir dėl branduolinio pavojaus susirūpinusius mokslininkus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Specialistai vienareikšmiškai teigia, kad net tinkamai įrengtos ir prižiūrimos branduolinės jėgainės kelia rimtą grėsmę. Puikus pavyzdys – prieš trejus metus modernioje Japonijos Fukušimos atominėje jėgainėje įvykusi avarija.

Šiuo metu Ukrainoje veikia keturios branduolinės elektrinės, kuriose iš viso yra penkiolika visu pajėgumu dirbančių reaktorių. Visi jie buvo pastatyti sovietmečiu ir yra kone identiški Černobylyje veikusiems branduoliniams įrenginiams. Didžiausia Ukrainos atominė jėgainė yra Zaporožėje, kuri nuo separatistų neramumų židiniu laikomo Donecko tėra nutolusi vos per 200 kilometrų.

Visos keturios jėgainės pagamina maždaug pusę Ukrainai reikalingos elektros energijos. Vargu tikėtis, kad dujų tiekimo iš Rusijos netekusi valstybė saugumo sumetimais nuspręstų sustabdyti atominių elektrinių darbą.

Diversijos pavojus

Ne tik išteklių tiekimo trikdžiai ir technologijų senumas kelia branduolinio pavojaus grėsmę Ukrainoje. Šalyje sumaištį keliantys separatistai užiminėja strategiškai svarbius pastatus, gamyklas. Tikėtina, kad neprognozuojami kovotojai gali pamėginti užgrobti ir kurią nors branduolinę jėgainę.

Branduolinės energetikos saugumo ekspertų teigimu, rimtą pavojų atominėje jėgainėje galėtų sukelti net ir visai nedidelė, 20 – 30 žmonių, separatistų komanda. Specialiai apmokyta, tokia žmonių grupė galėtų sukelti Ukrainoje tokį pavojų, kokio šalis nematė nuo Černobylio avarijos laikų.

Baiminantis tokio išpuolio grėsmės, NATO dar balandį į Ukrainą išsiuntė nedidelę civilių branduolinės energetikos ekspertų grupę. Apžiūrėję visas šalies atomines jėgaines, aljanso specialistai pateikė ataskaitą Ukrainos vyriausybei su rekomendacija sustiprinti branduolinio pavojaus grėsmę keliančių objektų saugumą.

Bendras rūpestis

NATO ekspertizę ir parodytą dėmesį problemai, be abejo, reikėtų vertinti teigiamai. Tačiau realiai tokia parama vargu ar prisidės prie praktinio atominių jėgainių apsaugos didinimo.

Akivaizdu, kad šiandien Ukraina negali viena užtikrinti joje veikiančių branduolinių reaktorių saugumo. Kitos šalys turėtų atidžiau įvertinti tokio masto grėsmę ir prisidėti prie pavojingų objektų apsaugos didinimo. Tačiau bendrame Ukrainos problemų katile paskendę Ukrainos ir Europos politikai, atrodo, kol kas šio pavojaus pernelyg nesureikšmina.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"