TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos ateitis – Europos namuose

2013 11 11 6:00
V.Žovtenko Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ukraina rengiasi Rytų partnerystės viršūnių susitikimui Vilniuje, tad ukrainiečiai intensyviai diskutuoja dėl integracijos į Europą planų, o Lietuvos vardas šios šalies viešojoje erdvėje skamba kasdien.

Asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartis, kurią Ukraina ketina netrukus pasirašyti, pasak ambasadoriaus Valerijaus Žovtenkos, yra istorinis įvykis. Sukurti modernią europietišką visuomenę ukrainiečiai siekia nuo tada, kai apsisprendė, jog būtina siekti suartėjimo su Europa. Apie tai, kad Ukrainos žmonės jau ir šiandien jaučiasi esantys europiečiai, apie simpatijas Lietuvai ir nepamirštą istoriją, kai Kijevo Rusia ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) buvo europietiškos valstybės, – „Lietuvos žinių“ interviu su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Valerijumi Žovtenka.

Svarbus ir simboliniu požiūriu

- Artėja Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Kaip nusiteikusi Ukraina?

- Be abejo, optimistiškai. Mūsų šalis labai daug dirbo, ypač pastaraisiais metais, kad per šį istorinį susitikimą būtų pasirašyta ES ir Ukrainos asociacijos sutartis. Kuo labiau renginys artėja, tuo daugiau kyla emocijų, tačiau visiems pesimistams noriu pasakyti: nėra jokio pagrindo abejoti – dokumentas bus pasirašytas Vilniuje, sostinėje valstybės, kuri ne tik palaiko draugiškus santykius su Ukraina, bet yra ir strateginė partnerė, remianti mūsų integraciją į Europą.

Šis procesas Ukrainos visuomenei labai svarbus ne tik politiniu, bet ir simboliniu požiūriu - mes žinome, kad esame europiečiai. Juk puikiai atsimename savo istoriją – Kijevo Rusią ir mūsų bendrą valstybę (LDK – red.), kurios taip pat buvo europietiškos. Tad optimistiškai žvelgiame tiek į asociacijos sutartį, tiek į mūsų ateitį bendruose Europos namuose. Esame europiečiai istoriniu, kultūriniu, mentaliteto ir pagaliau geografiniu požiūriu.

- Ar yra veiksnių, trukdančių Ukrainos integracijai į Europą?

- Ukraina - didelė valstybė, turinti savų nacionalinių interesų, o integracija į Europą juos visiškai atitinka. Kai kurie stebėtojai galbūt randa tam tikrų nacionalinių arba politinių faktorių ir mėgina traktuoti juos kaip šiam procesui trukdančius veiksnius. Kartais girdime ir pernelyg emocingą kaimynų reakciją. Tačiau nemanome, kad kas nors gali mums nurodinėti, kokių interesų turėtume siekti. Esame europietiška visuomenė, didžioji dalis ukrainiečių pritaria suartėjimui su Europa ir šis klausimas mums dabar yra svarbiausias.

Geri santykiai su visais kaimynais

- Kitos valstybės, siekiančios pasirašyti asociacijos sutartį su ES, susiduria su rimtomis politinėmis problemomis. Pavyzdžiui, dėl neišspręstų teritorinių klausimų. Ukrainos padėtis šiuo atžvilgiu kur kas geresnė.

- Tiesa. Kaimynų nesirenkame, tad svarbiausias mūsų užsienio politikos prioritetas – geri santykiai su jais. Su strategine partnere Rusija mus sieja glaudūs ekonominiai ir prekybiniai ryšiai. Bet glaudžiais prekybiniais santykiais esame susiję ir su ES.

Tačiau 2010-aisiais Ukrainoje buvo priimtas užsienio politikos pagrindus apibrėžiantis įstatymas, kuriame aiškiai pasakyta, kad svarbiausias mūsų užsienio politikos prioritetas – integracija į Europą. Kaip teisinė europietiška valstybė šio tikslo ir siekiame. Nėra jokių užkulisinių žaidimų. Šiuolaikiniame pasaulyje gal tai ir nemadinga, bet esame atviri su visais partneriais, įskaitant ir ES, ir Lietuvą, kuriai esame dėkingi už paramą.

- Anksčiau, ypač pirmąjį Ukrainos nepriklausomybės dešimtmetį, neretai būdavo girdėti nuomonių, kad ši šalis linkusi dažnai kaitalioti politikos kursą. Ar siekis pasirašyti asociacijos sutartį su ES reiškia, jog Ukraina galutinai apsisprendusi dėl savo ateities?

- Mūsų šalis skaičiuoja 23-ius nepriklausomybės metus. Buvo laikotarpis, kai ieškojome savo kurso, vidinio apsisprendimo. O minėtas balansavimas tarp Rytų ir Vakarų yra užkoduotas Ukrainos geografinėje padėtyje, bet tai visiškai netrukdo mūsų integracijos į Europą prioritetams.

Juk ir asociacijos sutartis su ES - dar anaiptol ne narystė ES. Tai tik pirmas žingsnis kuriant Ukrainoje europietiškus standartus atitinkančią visuomenę. Pagal jį vertinsime, kaip toliau klostysis Ukrainos ir ES santykiai. Šiuo metu mums svarbiausia, kad asociacijos sutartis žymi politinę sąsają su ES, o laisvosios prekybos sutartis yra ypač svarbus ekonominis veiksnys. Be to, siekiame bevizio režimo. Visi šie siekiai yra visiškai praktiniai.

Laimės ir Ukraina, ir ES

- Tai svarbiausi trumpalaikiai Ukrainos prioritetai?

- Taip. Pavyzdžiui, susitarimas dėl laisvosios prekybos, pasirašius asociacijos sutartį, jau veiks 90 proc., o politinė jo dalis veiks 50 proc. dar iki tol, kol šį susitarimą ratifikuos visos 28 ES šalys narės. Mes ir siekiame, kad susitarimai realiai įsigaliotų kuo greičiau. Abipusę to naudą pabrėžia ir ES ekspertai.

Tarkime, ekonomikos srityje laisvosios prekybos sutartis leis Ukrainai kasmet sutaupyti apie 700-750 mln. eurų. Jai įsigaliojus mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP), kaip prognozuoja ekspertai, augs maždaug po 6 proc. per metus. Be abejo, naudą pajus ir ES, nes atsivers nauja 46 mln. gyventojų turinti rinka.

Ką jau kalbėti apie bevizį režimą. Ukraina dar 2005-aisiais atidarė savo sienas ES piliečiams, tuo metu ukrainiečiams iki šiol reikia vizų. Lietuvių verslininkas į Ukrainą keliauja visiškai laisvai, o ukrainiečiui būtina gauti vizą. O juk dar yra žurnalistai, kultūros atstovai, kurių daugelis nori atvykti į Lietuvą kaip tik tada, kai rengiamas Rytų partnerystės viršūnių susitikimas.

Beje, Rusija taip pat derasi su ES dėl laisvos prekybos zonos ir bevizio režimo. Tai, kad Ukraina pasirašys asociacijos sutartį su ES, bus naudinga ir Rusijai. Kai emocijos nurims, prasidės racionalus ir produktyvus bendravimas.

- Santykius gali temdyti ne tik emocijos, bet ir visai konkretūs nesutarimai.

- Taip, kartais kyla tokios situacijos, kokias šiandien stebime Lietuvos ir Rusijos pasienyje. Neseniai „Rospotrebnadzor“ ekspertai lankėsi ir Ukrainoje, tikrino vienos didelės mūsų kompanijos produkciją. Kaimynų santykiuose pasitaiko tokių, pavadinkime, siužetų.

- Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Rusijos retorika tapo griežtesnė. Būta net pareiškimų apie Ukrainos skilimo galimybę. Vadinasi, spaudimas daromas?

- Žinote, yra politikų, kurie, siekdami dėmesio, naudojasi bet kokiu rezonansiniu įvykiu. O Vilniaus viršūnių susitikimas - rezonansinis, istorinis įvykis. Neseniai Minske vyko Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) narių vadovų susitikimas. Per jį Rusijos vadovybė pareiškė niekaip nekomentuojanti ir kaip nors ypatingai nevertinanti to, kad Ukraina juda suartėjimo su Europa link.

Yra ir bus politikų, kurie toliau skelbs įvairius pareiškimus. Ukraina tikrai nesuskils, priešingai, taps tik stipresnė. Galėčiau pateikti metaforą, artimą Lietuvai, kaip krepšinio šaliai: kai komanda žaidžia aukštesnėje lygoje, ji stiprėja. ES yra aukšta lyga, ir mes norime joje žaisti.

Kai kurie politikai ir žiniasklaidos priemonės ieško sensacijų, bet Vilniaus viršūnių susitikimas – ne sensacija, o rimtas politinis laimėjimas tiek ES, tiek Lietuvai, tiek Ukrainai. Šio įvykio faktas rodo, kad dominuoja pozityvus ir konstruktyvus santykių pradas.

Jaučiasi europiečiais

- Dauguma ukrainiečių remia integracijos į Europą kursą, bet ar ateityje jie mato save kaip ES narius?

- Ukrainiečiai žiūri į šį procesą kaip į jų valstybės europėjimo vyksmą. Mes jaučiamės europiečiais, mūsų siekiai Europoje. Europietiškas gyvenimo būdas, kultūra, mentalitetas mums yra artimiausi. Todėl savo šalyje norime sukurti modernią europietišką visuomenę. Mes nestovime prie slenksčio ir neprašome: „Įsileiskite mus į savo turtingus namus.“ Siekiame patys tai kurti, bet suprantame, kad vieni to padaryti negalime, turime bendradarbiauti su ES.

- Tai tam tikras savo identiteto įtvirtinimas?

- Taip. Europietiško identiteto.

- O koks ukrainiečių požiūris į NATO?

- Įvairus, nes ir žmonės skirtingi. Yra tokių, kurie didžiąją dalį gyvenimo praleido SSRS, tad jų požiūris visiems žinomas. Tačiau jaunoji karta NATO vertina jau visai kitaip.

Valstybiniu lygmeniu esame už politinį dialogą ir konstruktyvų bendradarbiavimą su NATO. Aljansas taip pat ne kartą pasisakė už glaudų bendradarbiavimą su Ukraina. Beje, Ukraina yra vienintelė NATO partnerė, kuri dalyvauja absoliučiai visose Aljanso misijose – Afganistane, Kosove, prie Somalio krantų.

Abipusės simpatijos

- Lietuviai tradiciškai jaučia simpatiją ukrainiečiams. Tiesa, jaunajai kartai jau reikia aiškinti, kokia yra jūsų šalis. Kaip ukrainiečiai šiandien vertina Lietuvą?

- Ukrainiečiams nereikia pasakoti, kas yra Lietuva. Pastaruoju metu žodis „Vilnius“ Ukrainoje skamba kasdien, mat žiniasklaidoje vyksta diskusija apie integraciją į Europą.

Apskritai ukrainiečių sąmonėje Baltijos valstybių samprata prasideda nuo Lietuvos. Gal tai lemia bendra istorinė patirtis, gal taip yra dėl to, kad Lietuvos verslininkai labai aktyviai dirba Ukrainoje, - šiandien mūsų šalyje veikia daugiau kaip 300 lietuviškų įmonių. Ukrainoje gyvena ir dirba daug lietuvių.

Bendravimas yra intensyvus. Štai neseniai surengėme akciją – Vilniaus Gedimino prospektu buvo nešamos didžiulės Ukrainos ir Lietuvos vėliavos. Ukrainoje šis renginys taip pat plačiai nuskambėjo. Ukrainiečių simpatijos Lietuvai yra gyvos. Jaučiamas net tam tikras dėkingumas, nes žmonės suvokia, kad Lietuva daug padėjo mūsų kelyje.

- Vilniuje dirbate jau dvejus metus. Kaip ukrainietis jaučiasi Lietuvoje?

- Komfortiškai. Pirmiausia, Vilnius yra ramus, kultūringas, gražus miestas, o ir patys lietuviai labai draugiški ukrainiečių atžvilgiu. Bendraudamas su jais dar nė karto nenusivyliau.

Be to, ukrainiečių ir lietuvių mąstymo būdas labai panašus. Nesakyčiau, kad vienodas, bet vis dėlto artimas. Net mūsų virtuvės panašios. Mus sieja gyvenimo ir bendravimo kultūra, taip pat vienas bendras ryškus bruožas – taikingumas. Ir lietuviai, ir ukrainiečiai nėra agresyvūs žmonės. Beje, juk lietuviai ir ukrainiečiai niekada tarpusavyje nekariavo. Kartu esame kovoję prieš bendrus priešus, bet vieni su kitais – niekuomet. Šis ryšys, užmegztas senovėje, nenutrūko per kartų kartas, yra gyvas žmonių genuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"