TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos ekonomika krypsta į pražūtį

2015 03 06 6:00
Naujieji Ukrainos vadovai prezidentas Petro Porošenka ir premjeras Arsenijus Jaceniukas neturi kuo džiaugtis: šalis toli nuo taikos ir ekonominio atsigavimo.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Jau suėjo metai, kai Arsenijus Jaceniukas vadovauja Ukrainos vyriausybei, tačiau naujasis elitas beveik nieko nepademonstravo, kad šalis pradėtų eiti reformų keliu. Ir dar vyksta karas, kuris baigia išsekinti visus.

2014 metais karo draskomos Ukrainos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 7 proc., o grivina dolerio atžvilgiu nuvertėjo beveik 70 procentų. Nors Kijevas vasarį susitarė dėl 40 mlrd. dolerių tarptautinės pagalbos, galimybių ekonomikai atsigauti beveik nėra.

Ukraina jau metus kaunasi su Rusijos remiamais separatistais šalies rytinėje dalyje. Dažnu atveju ji kariauja tiesiogiai su Rusijos daliniais. JAV armijos Europoje vadas Benas Hodgesas sakė, kad maždaug 12 tūkst. Rusijos karių remia separatistus rytuose (dar 29 tūkstančiai dislokuoti Kryme). Šis karas baigia visiškai išsekinti Ukrainos ekonomiką, kuri ir iki tol buvo katastrofiška.

Visos pagrindinės Ukrainos ekonomikos bėdos kol kas tebėra tos pačios - šalis nepajudėjo iš vietos. "Transparency International" sudarytas korupcijos suvokimo indeksas rodo, kad Ukraina, surinkusi tik 26 balus (0 balų - didžiausia korupcija, 100 - jokios) užima 142 vietą tarp 175 valstybių. Naujoji Ukrainos vyriausybė pripažįsta, jog padėtis nesitaiso. Ministras pirmininkas A. Jaceniukas teigia, kad dėl kyšių šalis kasmet praranda apie 10 mlrd. dolerių.

Pabrango dujos, sumažėjo pensijos

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sutiko suteikti Ukrainai 17,5 mlrd. dolerių skubią pagalbą, bet mainais pareikalavo reformų. Šią savaitę ministrų kabinetas priėmė pirmąjį reformų paketą, tarp jų - padidino dujų kainą ir sumažino pensijas. Vyriausybei taip pat reikia sumažinti savo skolas, kurios šiuo metu siekia 100 proc. valstybės BVP.

Tačiau TVF reikalaujamos reformos absoliučiai nepopuliarios visuomenėje. Specialistai sako, kad jei šalis laikysis reformų programos, ji galbūt įveiks sunkumus. Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos vyriausybė mėgina pertvarkyti ekonomiką. Tačiau gali kilti protestai, ir ji bus priversta atsitraukti. Taip jau yra nutikę.

Bankų sektorius - viena silpniausių Ukrainos ekonomikos dalių. Tokių didelių palūkanų, kokios yra dabar, nebuvo jau 15 metų. Ekspertų skaičiavimu, blogosios paskolos sudaro nuo trečdalio iki pusės viso bankų turto. Nuo to laiko, kai prasidėjo karas, bankrotą paskelbė daugiau kaip 40 bankų. Šią savaitę žlugo ketvirtas pagal dydį šalies skolintojas "Delta Bank".

Donbaso regionas buvo Ukrainos sunkiosios pramonės centras. Dabar jis labiausiai apimtas karinio konflikto. Beveik visa plieno pramonė - viena svarbiausių Ukrainos eksporto šakų - įsikūrusi rytuose, kaip ir didelė dalis kasybos bei energetikos sektoriaus. 2014 metais gamyba Ukrainoje smuko daugiau kaip 10 procentų. Karas privertė uždaryti šachtas, o gamyklas atkirto nuo tiekimo. Šių metų prognozės visiškai nekelia optimizmo. Spėjama, kad 2015 metais BVP dar kris 5 procentais.

Ukrainos, kaip ir daugelio kitų posovietinių valstybių, ekonomika nebuvo pritaikyta veikti nepriklausomai nuo visos Sovietų Sąjungos. Subyrėjus SSRS ją daugiau kaip dešimtmetį kamavo hiperinfliacija ir mažas našumas. Per visą tą laiką Ukraina nesugebėjo deramai pakeisti sovietinio ekonomikos modelio. Taip nutiko ir kai kurioms kitoms tą pačią istoriją turėjusioms šalims. Ukrainos BVP ir dabar nesiekia 1992 metų lygio.

Ekonomika yra ir dabartinio konflikto padarinys, ir priežastis. Prieš tai, kai pratrūko Maidano protestai, Ukrainos ekonomika traukėsi penkis mėnesius iš eilės.

Lenkija laukia imigrantų antplūdžio

Dėl katastrofiškos padėties Ukrainoje ypač sunerimusi Lenkija. Premjerės pavaduotojas Januszas Piechocinskis kalbėjo, kad Ukrainos ekonomika pradeda griūti, ir tai gali atsiliepti Lenkijai - į šią šalį iš Ukrainos gali plūstelėti šimtai tūkstančių imigrantų. J. Piechocinskis pareiškė esąs nusivylęs Ukrainos elitu, nes jis nepadarė beveik jokios pažangos kuriant Vakarų stiliaus demokratiją.

Lenkijos koalicinė vyriausybė yra viena didžiausių Kijevo kovos su prorusiškais separatistais rėmėjų, tačiau dėl Rusijai paskelbtų sankcijų ir jos atsakomųjų priemonių Lenkija kone labiausiai kenčia dėl to. "Ženklai iš Ukrainos verčia nerimauti. Ekonomika ten pradeda griūti, ekonominiai ryšiai - irti, - sakė J. Piechocinskis. - Negalima atmesti juodžiausio scenarijaus, kad Lenkija sulauks šimtų tūkstančių emigrantų."

Metai it viena diena ir visa epocha

Jau metus naujajai Ukrainos vyriausybei vadovaujantis A. Jaceniukas deklaruoja atsidavimą struktūriniams pokyčiams viešajame, valdymo, energetikos ir kituose sektoriuose. Jis mano, kad Ukrainos ekonomika 2016 metais turėtų pradėti augti.

"Tai buvo 365 dienos, bet man asmeniškai ir šaliai - ištisa epocha, - tvirtino premjeras. - Man tai buvo tarsi viena diena, kupina neįtikimų sunkumų, iššūkių ir karo prieš Ukrainą. 2015-ieji yra stabilizavimo metai, o 2016-aisiais gali prasidėti pozityvi ekonominė ir socialinė dinamika."

Pasak A. Jeceniuko, per ateinančius ketverius metus Ukraina gaus 25 mlrd. dolerių pagalbą, įskaitant 17,5 mlrd. dolerių TVF paskolą ir 7,5 mlrd. dolerių iš Didžiojo septyneto šalių bei kitų skolintojų. Tai turi padėti Ukrainai vykdyti skolų įsipareigojimus - maždaug 11 mlrd. dolerių šiemet, taip pat atkurti valiutos rezervus. 3,5 mlrd. dolerių, kuriuos šiemet Ukrainai perves Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, bus panaudoti šalies dujotiekio sistemai modernizuoti, keliams tiesti ir kitiems infrastruktūros projektams. Karas padarė milžinišką žalą infrastruktūrai. Vien tose teritorijose, kurias dabar kontroliuoja Ukraina, vyriausybės vertinimu, žala sudaro 1,5 mlrd. dolerių.

Prie visų bėdų dar prisidėjo ir tai, kad vyriausybė turi kaip nors rūpintis 1,1 mln. pabėgėlių iš karo zonos. Apie 30 tūkst. jų užsiregistravo darbo biržoje ir gauna 884 grivinų pašalpą. Kol kas valstybė daugiau niekuo negali jiems padėti.

Ir vis dėlto, kaip teigė ministras pirmininkas, Ukraina sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir padidino jų importą iš Europos Sąjungos nuo 5 proc. 2013 metais iki 67 proc., arba daugiau kaip 5 mlrd. kubinių metrų, 2014-aisiais. Valstybės aparatas, jau sumažintas 25 tūkst. darbuotojų, šiemet dar susitrauks 50 tūkstančių. Panaikintos 26 iš 52 reguliavimo institucijų.

Premjeras supranta: šios reformos nieko gero neduoda jo vyriausybei, iš jų laimės nebent kita vyriausybė ir kitas ministras pirmininkas. "Mano galimybės išlaikyti politinį reitingą labai labai menkos. Bet toks mano pasirinkimas, ir aš suvokiu padarinius", - neslėpė A. Jaceniukas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"