TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos gelbėjimo planas

2014 04 19 6:00
JAV valstybės sekretorius J.Kerry ir ES užsienio politikos vadovė Catherine Ashton patenkinti pagaliau šiokius tokius vaisius davusiomis savo diplomatinėmis pastangomis. Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiašalių derybų Ženevoje dalyviai nustebino bene visą pasaulį iš ketvirtadienio pasitarimo išėję nešini konkrečiu planu pradėti plataus masto nacionalinį dialogą Ukrainoje.

Daug kas vis dėlto neskuba džiūgauti, abejoja gerais Rusijos norais ir svarsto, kad šios šalies atstovas į derybas atvyko vien dėl to, kad išvengtų griežtesnių sankcijų, kuriomis buvo grasinama, jei jis nepasirodytų Ženevoje.

Keturšalių derybų dalyviai – Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Europos Sąjungos ir Rusijos atstovai – patvirtino dokumentą, kuriame sutarta dėl „konkrečių veiksmų įtampai deeskaluoti ir visų Ukrainos piliečių saugumui užtikrinti“. Visos šalys sutarė susilaikyti nuo smurto, gąsdinimo, provokacijų ir ryžtingai pasmerkė kiekvieną ekstremizmo, rasizmo, religinio nepakantumo išraišką, tarp jų ir antisemitizmą.

Pagrindiniai veiksmai, kurių imtis raginama dokumente: visos neteisėtos ginkluotos formuotės turi būti nuginkluotos, visi neteisėtai užimti pastatai turi būti sugrąžinti tikriesiems savininkams, okupuotos aikštės, gatvės ir kitos viešosios vietos visuose Ukrainos miestuose turi būti atlaisvintos.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kalbėdamas po susitikimo pabrėžė, kad „šis dialogas turi įtraukti visus Ukrainos regionus, visas grupes“.

Vakarai į Ženevos derybas atvyko tikėdamiesi įtikinti Maskvą nuginkluoti sukarintas grupuotes, bet Rusija visą laiką neigė turinti sąsajų su jomis.

JAV prezidentas Barackas Obama į naująjį susitarimą žvelgia gana skeptiškai. "Nemanau, kad šiuo metu galime būti dėl ko nors užtikrinti, - pabrėžė jis. - Rusai pasirašė susitarimą. Dabar kyla klausimas: ar jie iš tikrųjų pasinaudos savo įtaka, kurią iki šiol naudojo tik suirutei kelti?"

Tokią prezidento poziciją lyg ir patvirtina sprendimas siųsti neletalinės karinės pagalbos Ukrainai. Ukrainos karius planuojama aprūpinti medicinos atsargomis, šalmais, miegamaisiais kilimėliais ir vandens valymo aparatais, o pasieniečius – palapinėmis, elektros generatoriais ir rankinėmis degalų pompomis. Kovo pabaigoje Vašingtonas pasiuntė Kijevui apie 300 tūkst. maisto davinių.

Ši pagalba yra tik dalis ilgo reikalingų priemonių sąrašo, kurį Kijevas pateikė Vašingtonui pastarosiomis savaitėmis, prastai aprūpintoms Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mėginant atremti prorusiškų jėgų sukilimą šalies rytuose.

Interfax, BNS, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"