TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos konfliktas kursto baltarusių patriotizmą

2014 10 23 6:00
Vis daugiau įvairių socialinių sluoksnių baltarusių kelia tradicines vestuves. AFP/Scanpix nuotrauka

Baltarusijos gyventojai nuo parduotuvių lentynų šluoja marškinius su etniniais raštais ir uoliai mokosi gimtosios kalbos. Net autoritarinė šalies valdžia keičia savo politiką: ragina dažniau šnekėti baltarusiškai ir reklamuoja tautiškumą skatinančius renginius.

Šią vasarą Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pribloškė savo šalies gyventojus – pirmą kartą per du dešimtmečius svarbią kalbą jis pasakė ne rusų, o baltarusių kalba.

Baltarusijoje, kuri ribojasi, ir su Europos Sąjunga (ES), ir su buvusia šeimininke Rusija, daugiausia vartojama rusų kalba, o baltarusių – dažnai nustumiama į paribį. Pirmenybę jai teikia autoritarinio vadovo persekiojama opozicija. Pats A. Lukašenka baltarusių kalbą yra pavadinęs skurdžia.

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais daugelis iš 9,5 mln. Baltarusijos gyventojų vis drąsiau gręžiasi į savo nacionalinį identitetą, kalbą bei kultūrą ir stengiasi atsiriboti nuo Ukrainos separatistus remiančios Rusijos. Įvairių socialinių sluoksnių baltarusiai užsirašo į kalbos kursus, kelia tautinio stiliaus vestuves ar nešioja nacionalinius kostiumus.

Pasak politikos analitiko ir istoriko Aleksejaus Korolio, atsigręždami į nacionalines vertybes Baltarusijos žmonės reiškia protestą prieš Rusijos agresiją ir šovinizmą. Šalis žengia įkandin provakarietiškos kaimynės Ukrainos, kur ukrainiečių kalba ir tautiniais raštais siuvinėti marškiniai tapo pasipriešinimo Rusijai simboliais.

Naujausias mados klyksmas

Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau baltarusių gatvėse ir net naktiniuose klubuose arba bokso ringe ėmė nešioti tradiciniais raštais puoštus drabužius.

Siuvėjai džiaugiasi, kad užsakymų tautiniais raštais siuvinėtiems marškiniams gauna iš anksto net keliems mėnesiams. Anot jų, prasidėjus konfliktui Ukrainoje šis rūbas tapo naujausiu mados klyksmu. Įsigyti pagal užsakymą pasiūtus marškinius su etniniais motyvais – brangus malonumas. Jie gali kainuoti daugiau nei pusė vidutinio baltarusio mėnesio atlyginimo.

Negalintieji sau leisti tokios prabangos graibsto masinės gamybos marškinius ir trikotažines palaidines su tautiniais raštais arba prie savo drabužių prisisiuva raštuotus kaspinus. Šį mėnesį Baltarusijoje vyko daugybę lankytojų pritraukusi etninių drabužių gamintojų mugė. Ją reklamavo valstybinė žiniasklaida.

Nuo 1994-ųjų šalį valdantis A. Lukašenka anksčiau stengėsi riboti viešą gimtosios kalbos vartojimą. Buvo atleista daug mokytojų ir dėstytojų, vedusių pamokas ar paskaitas baltarusių kalba. Atrodo, kad pamažu valstybės politika ima keistis.

Neseniai prezidentas pasakė, kad moksleiviai baltarusių kalbos turėtų mokytis viena valanda per savaitę daugiau. Dabar gimtosios kalbos mokyklose mokoma vos po dvi valandas per savaitę. Prezidentas taip pat teigė, kad mokyklos turėtų daugiau dėmesio skirti baltarusių kalba rašiusio disidento Vasilijaus Bykovo, garsėjančio romanais apie Antrąjį pasaulinį karą, darbams.

Pasirengę paimti ginklą

Daugelį nustebino Baltarusijos lyderio kritika, išsakyta Rusijos atžvilgiu dėl kovo mėnesį įvykdytos Krymo aneksijos. Interviu Europos naujienų kanalui „Euronews“ jis yra sakęs, kad „tokia prieiga buvo neteisinga“, ir abejojo Maskvos argumentais, esą Krymas iki 1954-ųjų priklausė Rusijai. „Grįžkime į chano Batijaus laikus, mongolų jungo laikus. Tada kone visa Rusijos ir Rytų Europos teritorija turėtų būti atiduota Kazachstanui, Mongolijai ar dar kam nors“, – dėstė lyderis.

Baltarusija taip pat noriai priglaudžia nuo karo tėvynėje bėgančius ukrainiečius. Per kelis pastaruosius mėnesius į šalį atvyko maždaug 25 tūkst. Ukrainos gyventojų. Vieni jų siekė gauti pabėgėlių statusą, kiti kreipėsi dėl leidimų gyventi.

Paprasti baltarusiai sako, kad yra pasirengę ginti tėvynę nuo galimos agresijos. Kaip rodo neseniai Lietuvoje įsikūrusio Nepriklausomo socialinių, ekonominių ir politinių tyrimų instituto atlikta apklausa, daugiau kaip ketvirtadalis baltarusių tikina, kad paimtų į rankas ginklus, jei Rusija bandytų aneksuoti kokią nors jų valstybės dalį.

Pagal BNS, AFP informaciją parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"