TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos manevrai – ne tik Rusijos atsakomybė

2013 11 22 14:23
AFP/Scanpix nuotrauka

Ukrainos sprendimas nu­trauk­ti Aso­cia­ci­jos su­tar­ties su Europos Sąjunga (ES) ruo­ši­mo pro­ce­są yra didelė ES žvalgybos nesėkmė. Bendrijai teks išgvildenti ne vieną šios nesėkmės pamoką, tačiau laidoti pačios iniciatyvos tikrai neverta, įsitikinę politologai.

Perlenkta su J.Tymošenko?

Politologo Vyčio Jurkonio nuomone, reikalavimai visoms Rytų partnerystės valstybėms buvo vienodi, bet buvusios premjerės Julijos Tymošenko paleidimo iš kalėjimo klausimas buvo ypač eskaluojamas. „Asociacijos susitarimas praktiškai tapo sprendimo dėl J.Tymošenko įkaitu. Tačiau svarbiausias dalykas, vis dėlto, yra reformos teisingumo srityje, ir J.Tymošenko buvo tik vienas iš tų pavyzdžių. Taigi nereikėtų visko supaprastinti ir sakyti, kad vien dėl J.Tymošenko Ukraina nepasirašo Asociacijos sutarties“, – sakė V.Jurkonis.

Politikos apžvalgininkas dr. Kęstutis Girnius sako, kad Ukrainos poelgis yra nelauktas. Jo teigimu, buvo tikimasi, jog Ukrainos prezidentas nepaleis iš kalėjimo J.Tymošenko, nesutiks su reikalavimais, ir pati ES atsisakys pasirašyti sutartį, taigi bus galima sakyti, jog tai ES atsakomybė. „Tačiau kai jis staiga pranešė, kad jis pats pasitraukia, tai yra nemažas akibrokštas ir parodo, kad tai yra labai didelė ES žvalgybos nesėkmė. Sąjunga visai nežinojo, kas darosi V.Janukovyčiaus aplinkoje. Gerai, jog ES pabrėžia vertybes ir visiems yra aišku, kad norint įstoti į ES klubą reikia atitikti tam tikrus reikalavimus. Tačiau J.Tymošenko buvo paversta tų vertybių simboliu ir visą laiką buvo klausiama, paleis ją ar nepaleis. O J.Tymošenko yra labai kontroversiška politikė, ji – jokia Motina Teresė. Daug kas mano, jog ji yra prisivogusi šimtus milijonų, turi daug oponentų, tad daugeliui gali atrodyti – kokia ta ES, jeigu rūpinasi tik šia neaiškia moterimi? Antra, reikėjo nujausti, jog ji yra didelė varžovė V.Janukovyčiui, ir jam tikriausiai svarbu, kad ji liktų kalėjime iki 2015 metų rinkimų. Tad ES vertybes susieti su J.Tymošenko asmeniu buvo klaidinga“, – įsitikinęs K.Girnius.

Politologo V.Jurkonio manymu, tokį Ukrainos manevravimą lemia visas priežasčių kompleksas. „Žinoma, matėme ir Rusijos spaudimą. Akivaizdu ir tai, kad prezidentas V.Janukovyčius galvoja apie prezidento rinkimus 2015 metais ir bandymą išlaikyti savo valdžią, sau palankesnę aplinką prieš rinkimus. Taigi sakyti, kad būtent vienas ar kitas faktorius buvo lemiamas, negalima. Buvo daug priežasčių ir visą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį matėme tam tikrą svyravimą, kad sutartis bus pasirašyta, po to – kad nebus“, – komentavo politologas.

Teks išmokti pamokas

Kol neįvyko Rytų partnerystės viršūnių susitikimas lapkričio pabaigoje, prognozių, ko galima tikėtis, gali būti daug, teigė V.Jurkonis. „Nežinia, kam šie Ukrainos sprendimai ir deklaracijos yra skirtos. Galbūt jos skirtos Maskvai, galbūt Briuseliui? Laiko iki viršūnių susitikimo tikrai dar yra, o situacija keičiasi kiekvieną savaitę“, – sakė V.Jurkonis.

Politologo teigimu, Briuselis turėtų būti pasiruošęs keletui scenarijų, ir po viršūnių susitikimo Vilniuje reikės rimtai persvarstyti Rytų partnerystės programą: „Jos tikrai neverta laidoti, pasiekimų yra nemažai, turint omenyje, kad tai labai jauna iniciatyva. Tačiau matome, kad tam tikras šios iniciatyvos restruktūrizavimas būtinas. Reikalingas savitas požiūris į konkrečias valstybes, aiškesni reikalavimai dėl tam tikrų standartų, viskas neturi būti suvedama į asmeniškumus, personalijas“.

V.Jurkonio įsitikinimu, labai stokojama ir Rytų partnerystės valstybių gyventojų supratimo, kas yra Asociacijos susitarimas, ką jis reiškia žmonėms: „Naudos, kurią piliečiams gali duoti partnerystė, viešinimas yra būtinas, ir Briuselis turėtų tai apsvarstyti“.

Politikos apžvalgininko K.Girniaus teigimu, derėtų įvertinti ir tai, ar Ukrainos visuomenė, net ir žinodama partnerystės pranašumus, tikrai jos norėtų.

„Manau, kad reikėtų klausti plačiau: kaip gerai yra suvokiama, kas vyksta Ukrainos visuomenėje, kiek ji yra pribrendusi? Pastaruoju metu ES turi tuštybės, manydama, kad yra tokia patraukli institucija, jog visi veržiasi į ją patekti. Tai nebūtinai yra tiesa“, – sakė dr. K.Girnius.

Jo nuomone, Ukrainos pasitraukimas yra antra didžioji Rusijos pergalė po Armėnijos, dėl to atsiranda nemaža tikimybė, kad Rusija mėgins daryti didesnį spaudimą ir Moldovai, Gruzijai. Visgi savas pamokas turėtų išmokti ir pati Bendrija. „V.Janukovyčius sako, kad iš Rusijos patiria spaudimą, bet nemanau, kad nepriklausomai valstybei gali būti daromas neatlaikomas spaudimas. Jis iš dalies nutarė pasiduoti. Reikia nagrinėti visą geopolitinę situaciją, o ne galvoti, kad čia yra tiktai rusų atsakomybė. Reikia pagalvoti ir apie tai, ar ES viską darė tinkamai“, – komentavo dr. K.Girnius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"