TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos okupacija: kur mūsų inteligentų balsas? (2)

2014 03 12 17:21
Krymas. Dega knygos ukrainiečių kalba. Wz.lviv.ua nuotrauka

Žmogiškumo, drąsos ir antikonformizmo pavyzdį parodžiusi Naujojo Rygos teatro aktorė Guna Zarinia sulaukė tiek palaikymo, tiek smerkimo balsų.

Protestuodama prieš Rusijos agresiją Ukrainoje ji atsisakė vaidinti Maskvoje.

Pernai spalį „Gogolio centre“ įvyko Euripido „Medėjos“ premjera. Šiame spektaklyje unikalia aktore vadinama G.Zarinia sukūrė pagrindinį vaidmenį.

„Gogolio centro“ vadovo režisieriaus Kirilo Serebrenikovo nepritariantis komentaras „Facebooke“ įžiebė diskusiją.

Pavyzdžiui, Liudmila Vorsina (Rusija) parašė: „Reakcija į Alvio Hermanio poelgį rodo, koks jis buvo teisus. Tai ne teatralų ir teatrų boikotas, bet šalies agresorės, kuriai mes priklausome, tylėdami, ramiai. Mes, aš ir jūs – dabar okupantai.“

Latvės Kristos Buranės reakcija: „Kirilai, o ką jūs asmeniškai šiuo metu darote jūsų šalies pradėtam karui stabdyti? Kaip jūsų teatras reiškia protestą? Kaip jūs padedate tiems, kurie suimti už tai, kad protestavo prieš karą? Kur galima perskaityti jūsų protestą prieš jūsų šalies veiksmus? Ar „Gogolio centras“ platino kokią nors kitą informaciją nei oficialiosios Rusijos medijos?“

Žinoma, nemažai ir tokių nuomonių, kaip Irinos Agafonovos: „Tai, kad Rusijos režisierius kur kas protingesnis už man nežinomus mažos depresyvios šalies režisierius ir aktorius, kažkodėl nestebina.“

Tatjana Medvedeva: „Pagaliau mūsų inteligentija atsidūrė PASIRINKIMO akivaizdoje... Sako, tai naudinga dvasiniam augimui... Verta sužinoti, kas vyrauja – baimė dėl savo gerovės ar tikra parama tiems, kurie Ukrainoje patiria grėsmę.“

Rusų aktorė Irina Jevdokimova ir režisierius Aleksejus Zlobinas paskelbė „Atvirą laišką draugui, aktorei Gunai Zariniai“:

„Gunos pasakojimas"

Senelis Latvijoje turėjo sodybą. Iškart po rusų okupacijos užėjo vokiečiai, o apylinkių miškuose – partizanai. Ir vokiečiai, ką sugavę, vesdavo pas senelį: „Ar pažįsti, kas toks?“ Ir jei senelis pažinodavo, tas likdavo gyvas. Kartą atvedė pienburnį vaikinuką, senelis iškart nutuokė – partizanas. „Na, šitą pažįsti?“ Ir senelis pasakė: „Pažįstu, mano darbininkas, miške uždarbiauja.“ O po to vėl rusai, ėmė ieškoti priešų, sudarinėti sušaudomųjų sąrašus, senelį, žinoma, suėmė. Bet nesušaudė: NKVD „trejukėje“ tas vaikinukas sėdėjo, jis senelio pavardę išbraukė.

Mes artimai draugaujame daugiau nei 20 metų. Lankėmės pas Guną sodyboje. Iš senelio sodybos belikęs apgriuvęs tvartas, aplink – pora hektarų žemės – na, kam jai visa tai? Ji pagrindinė klestinčio teatro aktorė, daugybę laiko praleidžianti gastrolėse po visą pasaulį, viena auginanti mažametį sūnų. Čia pat, prie tų griuvenų vaikšto vietinis valdininkas: „Mes jums sumokėsime.“ O Guna kažkodėl pasakė: „Ne, aš čia gyvensiu.“ Ir daugiau nei dešimtmetį ji atstatinėja senelio sodybą. Ant jos pirtelės stogo – vienintelės apylinkėje saulės baterijos.

Po Rygą ji laksto dviračiu.

Kiekvieną sykį atvažiavę į Rygą mes aplankome kapines – ten Gunos artimieji.

Ir dar einame į turgų valgyti keptų negių su juoda Rygos duona.

Guša, tu viską padarei teisingai.

Ir aš žinau, kiek tau kainavo taip apsispręsti.

Kirilas Semionovičius Serebrenikovas taikliai ir teisingai pasakė: „Palaikyti tylos niekšybę ar gelbėti gyvenimą.“

Žinai, jeigu turėčiau bilietą į vieną iš atšauktųjų spektaklių, aš jį išsaugočiau. Žinoma, buvo galima atvažiuoti ir pareikšti nuomonę 150-čiai žiūrovų Maskvoje. Bet tu pasakei urbi et orbi – miestui ir pasauliui.

Ir buvai išgirsta.

Mes mylime tave ir didžiuojamės tavimi.

O „Gogolio centre“ tu dar suvaidinsi savo Medėją – išduotos meilės tragediją.

Iki pasimatymo,

Ira-Lioša“

*

Lietuvoje? Lietuvoje ramiau. Švenčiamos „Niekas nenorėjo mirti“ šventės ir „niekas nenori mirti“.

Ačiū Lietuvos rašytojų sąjungos valdybai už drąsų pavyzdį. Andriui Mamontovui, kviečiančiam į Gatvės muzikos dieną ir tikinčiam tokių akcijų jėga.

Pasak Lvovo Expres.ua žurnalisto, Rusijos kultūros ir meno veikėjai dabar tiesiog išsijungę mobiliuosius telefonus – bijo, kad niekas nepaprašytų pareikšti pozicijos Ukrainos klausimu.

Pasak vieno lietuvių aktoriaus, kalbėjusio su Lzinios.lt, Lietuvos menininkai savo išaštrinta intuicija jaučia: po Ukrainos – Baltijos valstybių eilė. Todėl – „vadinasi, verčiau tyla“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"