TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos politikai nelinkę siekti kompromiso

2007 04 04 0:00
Kijevo gatvėse vėl atsirado "oranžinių" ir "mėlynųjų".
AFP/Scanpix nuotrauka

Parlamentui atsisakius paklusti prezidento Viktoro Juščenkos įsakui dėl Aukščiausios Rados paleidimo ir pirmalaikių rinkimų, Ukraina atsidūrė prie politinės suirutės slenksčio

Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos įsakas paleisti Aukščiausiąją Radą balandžio 3 dieną buvo paskelbtas oficialiame valstybės vadovo leidinyje "Oficialus Ukrainos prezidento žinynas", ir tai reiškia, kad jis įsigaliojo. Pirmadienio vakarą pasirašytame Juščenkos įsake paleisti parlamentą ir surengti pirmalaikius rinkimus sakoma, kad jis įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo. Tačiau praėjusią naktį Aukščiausiosios Rados daugumai priklausantys įstatymų leidėjai nusprendė nepaklusti šiam įsakui. Parlamentas paskelbė kreipimąsi, kuriame sakoma, kad Rada griežtai nepritaria mėginimams "diskredituoti aukščiausią Ukrainos liaudies atstovaujamąją instituciją". Deputatai nubalsavo už tai, kad būtų paleista Centrinė rinkimų komisija, ir uždraudė ministrų kabinetui finansuoti pirmalaikius rinkimus, kuriuos nurodė surengti Juščenka. Kitą dieną parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti, ar prezidento įsakas paleisti Radą neprieštarauja įstatymams.

Kariuomenė palaiko prezidentą

Skubiai sušauktame audringame vyriausybės posėdyje gynybos ministras Anatolijus Hrycenka, vienas iš dviejų Juščenkos rėmėjų kabinete, išreiškė paramą prezidentui ir sakė, jog šalies ginkluotosios pajėgos vykdys jo įsakymus. Kiti vyriausybės nariai per balsavimą parėmė parlamento poziciją nepaklusti prezidentui, o Juščenkos politinis oponentas ministras pirmininkas Viktoras Janukovičius paprašė valstybės vadovą dėlei Ukrainos stabilumo atšaukti savo įsaką.

Vėliau kalbėdamas per parlamento posėdį premjeras Juščenkos įsaką pavadino lemtinga klaida, kuri turi būti ištaisyta. Jis pasiūlė sulaukti Konstitucinio teismo sprendimo, ar atitinka prezidento įsakas galiojantį pagrindinį įstatymą. "Kol tokio sprendimo nėra, Aukščiausioji Rada ir vyriausybė turi dirbti įprastu režimu ir tam neturi būti daroma jokių kliūčių", - pareiškė Janukovičius. Kreipdamasis į Ukrainos žmones premjeras patikino, kad vykdomoji valdžia "parodys atsakomybės už valstybės likimą pavyzdį". "Mes toliau eisime savo pareigas nepaisydami vadinamosios opozicijos lūkesčių, kad jų avantiūra paralyžiuos vykdomąją valdžią. Destabilizavimo ir suirutės nebus", - pabrėžė premjeras. Kartu Janukovičius apkaltino Juščenką, kad šis nori uzurpuoti valdžią šalyje.

Ragindamas palaukti Konstitucinio teismo sprendimo premjeras drauge pasiūlė Ukrainos prezidentui sėsti prie derybų stalo ir taip išspręsti visus nesutarimus. Šiai nuomonei pritaria ir Rados daugumos koordinatorė, viena Regionų partijos lyderių Raisa Bohatyriova. Ji pasiūlė sušaukti Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį ir organizuoti apskritąjį stalą dalyvaujant prezidentui ir tarptautiniams ekspertams. 2004 metų pabaigoje per prezidento rinkimus tokios apskritojo stalo derybos dalyvaujant valdžiai, opozicijai ir užsienio politikams padėjo sumažinti politinę įtampą ir rasti didelės politinės krizės sprendimą.

Kompromiso nebus?

Tačiau Ukrainos prezidentas, atrodo, nenusiteikęs ieškoti kompromisinių variantų. Vakar rytą jis susitiko su Centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininku Jaroslavu Davydovičiumi, kuris sakė, kad Komisija yra pasirengusi skelbti pirmalaikius rinkimus nurodytu metu. "Dabar mes veiksime, kad įtvirtintume žmonių valią, įstatymą, demokratinius rinkimus, - sakė Juščenka, kurio žodžius cituoja prezidento spaudos tarnyba. - Yra politinis daugumos ir opozicijos konfliktas, kuris turi būti išspręstas teisingu ir demokratiniu būdu." Juščenkai paskelbus apie pirmalaikius rinkimus, Rada vakar sustabdė CRK įgaliojimus. Prezidentas savo ruožtu paskelbė dar vieną įsaką, kuriuo sustabdė vyriausybės nutarimą nepaklusti Rados paleidimui. Kartu buvo nuspręsta pradėti prezidento įsakui nepaklūstančių parlamento ir vyriausybės narių teisinį persekiojimą. "Šiandien aš pasirašysiu įsaką atšaukti vyriausybės nutarimą, vakar priimtą Aukščiausiosios Rados nutarimu. Šiandien bus pateikti ir kiti ieškiniai į teismą dėl veiksmų, kurių ėmėsi parlamentas ir vyriausybė ir kurie yra neteisėti, nekonstituciniai", - cituoja prezidento spaudos tarnyba Juščenkos žodžius per susitikimą su jėgos struktūrų vadovais. Be to, Juščenka pavedė generaliniam prokurorui patikrinti, ar teisėti sprendimai, kuriuos priėmė parlamentas po įsako paleisti Radą paskelbimo.

Konfliktą išspręs politikai

Prezidentas įspėjo šalies teisėsaugos institucijas nesiimti jokių "mobilizacinių priemonių" dėl šalyje kilusios politinės krizės, kuri, prezidento nuomone, turi būti sureguliuota tik demokratiškai. "Kreipiuosi į jus kaip į vadovus, kuriems pavaldūs keliasdešimt tūkstančių karių: kilęs konfliktas yra politinis. Politikai turi spręsti konfliktus politiniais metodais, - sakė Juščenka. - Jums tenka visa atsakomybė už viešosios tvarkos palaikymą. Jūsų pozicija turi būti tvirta, kai reikia apginti žmogų nuo smurto, blogio, šantažo, susipriešinimo, nesvarbu, kokios jo politinės pažiūros."

Pirmadienio vakarą spaudai išplatintame pareiškime Juščenka taip pat pabrėžė, kad prezidento įsaką būtina vykdyti, ir perspėjo oponentus nesiimti neteisėtų veiksmų. "Politinė situacija Ukrainoje yra kontroliuojama ir tebėra stabili, prezidento įsaką pirma laiko nutraukti Aukščiausiosios Rados įgaliojimus privalu vykdyti. Įspėdamas bet kuriuos karštagalvius nesiimti neteisėtų veiksmų ir poelgių kreipiuosi į visus Ukrainos piliečius. Mes einame sudėtingu, bet demokratiniu keliu. Nepasiduokite jokioms provokacijoms", - sakė jis.

Nepaisant prezidento kvietimo šimtai prorusiško premjero šalininkų praleido naktį į antradienį prie parlamento pastato įkurtame palapinių miestelyje. Dar daugiau jo rėmėjų atvyko kitą dieną. Savo jėgas telkia ir opozicijos šalininkai. Provakarietiškos opozicijos rėmėjų ir prorusiškos Rados koalicijos šalininkų protestai primena 2004-ųjų pabaigoje vykusią vadinamąją oranžinę revoliuciją, per kurią Juščenka atėjo į valdžią.

Reiškia susirūpinimą

Politinė krizė Ukrainoje pakurstė nerimą Vakarų šalių sostinėse. Vašingtonas paragino visas politines jėgas buvusioje sovietų respublikoje laikytis rimties ir gerbti įstatymo viršenybę.

Europos Komisija savo ruožtu paragino rasti taikų Ukrainos politinės krizės sprendimą. "Raginame visas politines jėgas, susijusias su dabartine padėtimi, ieškoti taikaus sprendimo, kad būtų sušvelnintas dabartinės padėties aštrumas", - per spaudos konferenciją sakė Komisijos atstovė. Paklausta, ar ES bandys įsikišti arba tarpininkauti, ji atsakė: "Stebime padėtį ir, žinoma, esame susirūpinę, kad šiuo metu yra politinė krizė, bet manome, kad ją galima sušvelninti pačios šalies pastangomis."

Rusija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl padėties Ukrainoje ir paragino provakarietiškas bei prorusiškas politines jėgas Kijeve rasti kompromisą. "Rusija atidžiai ir susirūpinusi stebi... įvykius Ukrainoje, - sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. - Dėl Ukrainos visuomenės stabilumo raginimų rasti kompromisą Ukrainoje turėtų paisyti visos šalys."

Kaltino pažeidimais

Savo sprendimą paleisti parlamentą Juščenka paskelbė pirmadienio vakarą po susitikimo su Rados lyderiais. Pirmalaikius rinkimus prezidentas nurodė rengti gegužės 27 dieną. Dramatišką prezidento kreipimąsi tiesiogiai transliavo televizija. Juščenka apkaltino valdančiosios koalicijos atstovus pažeidus Konstituciją ir pareiškė, kad "parlamento krizė virto politine šalies krize". Pasak prezidento, pastaruoju metu susiklostė situacija, kad dauguma Radoje ignoruoja Konstitucijos reikalavimus dėl deputatų frakcijų koalicijos sudarymo. "Vietoj labai retų atvejų, kai į deputatų frakcijų koaliciją įsilieja pavieniai deputatai, kurie dalyvavo sudarant Antikrizinę koaliciją 2006 metų liepą, įsigalėjo praktika, kad koalicija masiškai pasipildo individualiai ar grupėmis", - sakė Juščenka. Prezidento paskelbtame įsake pabrėžiama, jog tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos 83 straipsnį, numatantį deputatų frakcijų koaliciją Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje formuoti pagal rinkimų rezultatus ir tik deputatų frakcijoms suderinus politines pozicijas. Juščenka pabrėžė, kad Konstitucijos normų, kaip turi būti formuojama deputatų frakcijų koalicija, pažeidimas "iškreipia 2006 metų kovą pareikštos liaudies valios rezultatus ir yra Ukrainos piliečių konstitucinių rinkimų teisių nepaisymas, konstitucinio liaudies suvereniteto principo, įtvirtinto Ukrainos pagrindiniame įstatyme, ignoravimas." "Tokia įvykių raida yra reali prielaida uzurpuoti valdžią Ukrainoje, o tai draudžia Konstitucija", - įspėjo prezidentas ir pridūrė, kad tai kelia pavojų nacionaliniam saugumui, destabilizuoja politinę padėtį valstybėje ir gali sukelti grėsmę valstybės suverenumui.

Dvi Ukrainos

Politinė įtampa šalyje kilo 2006-ųjų kovą, kai rinkimuose į parlamentą Janukovičiaus prorusiška Regionų partija didele persvara įveikė provakarietišką Juščenkos partiją "Mūsų Ukraina". Ir Vakarų, ir Rusijos stebėtojai nurodė, kad rinkimai buvo laisvi ir sąžiningi. Šio 450 vietų parlamento valdančiąją koaliciją sudarė 250 promaskvietiškai nusiteikusio premjero šalininkų. Jei prie koalicijos prisidėtų dar 50 deputatų, ji būtų pajėgi keisti Konstituciją ir dar susilpninti prezidento valdžią.

Analitikų nuomone, šios krizės šaknys glūdi giliau. Pasak politologų, ji atspindi Ukrainos pasidalijimą į pramoninius rusakalbių rajonus šalies rytuose ir kaimiškąsias vietoves šalies vakaruose, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai. 2005 metais tapęs prezidentu Juščenka stengėsi paspartinti Ukrainos integracijos į Vakarus procesą ir aktyviai agitavo už šalies prisijungimą prie Šiaurės Atlanto aljanso. Tuo metu Janukovičius pasisakė už tradiciškai glaudžius santykius su Maskva. Daug ukrainiečių mano, kad Juščenka neįgyvendino savo rinkimų pažadų pagerinti šalies ekonomikos padėtį ir be reikalo nuteikė prieš Ukrainą jos kaimynę milžinę Rusiją.

Laimės Tymošenko

Nė vienam nerodant noro nusileisti analitikai jau pradėjo prognozuoti, kas galėtų laimėti pirmalaikius rinkimus. Pasak politologų, mažas Juščenkos populiarumas visuomenėje leidžia prognozuoti, kad jo partija nesėkmingai pasirodys rinkimuose, kurių nugalėtoja taps Julija Tymošenko, buvusi prezidento sąjungininkė per "oranžinę revoliuciją".

Tymošenko pirmadienį vakare kreipėsi į Kijevo Nepriklausomybės aikštėje susirinkusius kelis šimtus opozicijos rėmėjų ir sakė, kad "oranžinės revoliucijos" jėgos susivienys ir laimės rinkimus. Pasak jos, susivienijusi opozicija pasirašė visus susitarimus, reglamentuojančius rinkimų veiklą ir veiksmus po pirmalaikių parlamento rinkimų. "Tai bus susivienijimas, kuris leis visoms mūsų politinėms jėgoms veikti esant visiškam tarpusavio supratimui... Mes veiksime kaip viena komanda. Jau yra pasirašyti visi mūsų koalicijos susitarimai, kurie reglamentuoja ir mūsų veiklą po pergalės per pirmalaikius parlamento rinkimus", - sakė Tymošenko. Tačiau ji nepatikslino, kaip opozicija dalyvaus rinkimuose - pagal vieną sąrašą ar pagal atskirus. Be to, Tymošenko sakė, kad opozicija eina į rinkimus dviem demokratinėmis kolonomis. "Demokratinės jėgos šiuos rinkimus laimės", - pabrėžė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"