TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos rinkimai: kol kas per daug nežinomųjų

2014 05 27 6:00
R.Vilpišauskas Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Politologas Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, mano, kad Oranžinės revoliucijos pasikarojimo Ukrainoje gali būti išvengta. Tai priklausys nuo naujojo prezidento ir naujų institucijų, kurios bus sukurtos po rinkimų, suvokimo.

- Per balsavimą kalbinti Ukrainos rinkėjai daugiausia sakė, kad jie atėjo balsuoti už taiką. Kiek pagrįsti šie rinkėjų lūkesčiai Ukrainos prezidentu tapus Petro Porošenkai?

- Tie lūkesčiai yra labai stiprūs ir buvo vienas pagrindinių tokio balsavimo motyvų. P. Porošenka, kiek galima spręsti iš jo pirmųjų kalbų, irgi tai labai aiškiai suvokia ir ketina daugiausia dėmesio skirti šaliai suvienyti ir vientisumui išsaugoti. Žinoma, klausimas, kaip jis elgsis Krymo atžvilgiu, kur situacija yra sudėtingiausia, kalbant apie perspektyvas suvienyti Ukrainą, bet veikiausiai pagrindinį dėmesį pirmosiomis dienomis jis skirs pietryčių regionams, kuriuose taip pat stiprūs separatistiniai judėjimai ir kai kuriuose jų balsavimas apskritai nevyko dėl esamos karo situacijos.

- Iš dalies P. Porošenka yra žmogus iš senosios sistemos. Tad ar būdamas oligarchas jis sugebės tą sistemą sugriauti? Juk tai turbūt ukrainiečiams ne mažiau svarbu?

- Tai yra neabejotinai esminis klausimas. Nemažai žmonių ir Ukrainoje, ir stebinčiųjų padėtį iš kitų šalių labai laukia atsakymo į klausimą, ar nepasikartos Oranžinės revoliucijos scenarijus, kai galiausiai demokratiškai išrinkta Ukrainos politinė vadovybė vis dėlto neįgyvendino tų reformų, kurios turėjo sukurti tikrai demokratinę valdymo sistemą, sumažinti korupciją, sumažinti interesų grupių, vadinamųjų oligarchų įtaką sprendimams ir atverti ekonomiką konkurencijai bei spartesniam augimui, toms reformoms, kurios Vidurio ir Rytų Europos šalyse įvyko prieš maždaug 25 metus. Kol kas sudėtinga atsakyti į šį klausimą, nes tai paaiškės tik pradėjus dirbti naujajam prezidentui ir po rinkimų naujai sudarytoms kitoms politinėms institucijoms. Sakyčiau, kad tokia rizika yra gana didelė, nes kai kurios interesų grupės tikrai gali turėti nuostolių dėl šalies atvėrimo konkurencijai, dėl ekonomikos liberalizavimo, ir stengsis tokiems pokyčiams priešintis. Bet gali būti, jog ir pats P. Porošenka, ir kai kurie kiti vadinamieji oligarchai irgi jau suprato, kad teisės viršenybė, stabili ir skaidri teisinė aplinka, mažesnis korupcijos lygis gali būti naudingi ir reikalingi Ukrainai. Ekonominiai ryšiai su Europos Sąjunga bei dalyvavimas bendrojoje rinkoje jiems irgi gali būti naudingas. Jeigu naujasis Ukrainos vadovas bei kitos institucijos tai suvoks ir šiuo supratimu vadovausis, Oranžinės revoliucijos pasikartojimo gal būti išvengta.

- Po išrinkimo P. Porošenka pareiškė, kad Ukraina pasirinko vientisumą ir integraciją į Europą. Ką tokia pozicija reiškia Ukrainos santykiams su Rusija?

- Tai žada sudėtingus santykius su Rusija, nors abejoti šių rinkimų teisėtumu nėra pagrindo.

- O tai, kad nebalsavo Doneckas ir Luhanskas?

- Klausimas, ar yra teisinis pagrindas tai interpretuoti kaip dingstį abejoti rinkimų legitimumu. Manau, kad daugelis žmonių supranta, jog tokia padėtis susiklostė ne dėl Ukrainos institucijų kaltės, prie to smarkiai prisidėjo ir didžioji Ukrainos kaimynė.

- Ar Vladimiras Putinas dabar, kai "leido" prezidento rinkimams Ukrainoje įvykti, išvengs tolesnių Europos ir JAV sankcijų?

- Tai labiausiai priklausys nuo tolesnių Rusijos vadovo veiksmų ir kalbų tiek komentuojant Ukrainoje įvykusius rinkimus, tiek ir apskritai kalbant apie separatistų reikalavimus bei kitus susijusius klausimus. Pavyzdžiui, kaip elgsis Rusijos vadovybė, jei Ukraina toliau imsis konkrečių priemonių pasirašyti ekonominę asociacijos su Europos Sąjunga sutartį, susitarimą dėl laisvosios prekybos, ir ar bus į tai kaip nors reaguojama. Nes praėjusiais metais iš Rusijos vadovybės buvo galima matyti gana daug nepasitenkinimo dėl tokių Ukrainos ketinimų. Nuo Rusijos vadovybės tolesnių veiksmų ir priklausys, ar jos atžvilgiu bus pritaikytos naujos sankcijos.

- Ar galime tikėtis, kad po prezidento rinkimų įtampa Ukrainoje slūgs ir gyvenimas pradės grįžti į normalias vėžes?

- To reikėtų tikėtis, bet kol kas yra labai daug neaiškumų. Tai, kad jau išrinktas prezidentas ir pradės dirbti nuolat veikianti Ukrainos vadovybė, o ne laikina kaip iki šiol, žinoma, suteikia daugiau legitimumo jos sprendimams, daugiau tvirtumo. O tai svarbu įgyvendinant nepopuliarias reformas, kurių reikia šioje šalyje. Bet kaip toliau pavyks spręsti teritorinio vientisumo problemas, kurios kilo veikiant separatistams ir didžiajai Ukrainos kaimynei, priklausys ir nuo Rusijos veiksmų. Ypač sudėtingas kol kas atrodo Krymo ateities klausimas. Gali būti, kad ir naujajam prezidentui nebus lengva pasiekti pokyčio.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"