TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos rinkimai - ne paskutinis išbandymas

2012 07 24 8:47
V.Janukovyčius padarė labai daug klaidų, kurios jam turėtų skaudžiai atsirūgti per rinkimus. /AFP/Scanpix nuotrauka

Rudenį vyksiantys rinkimai į Aukščiausiąją Radą nežada nieko gero Viktorui Janukovyčiui - pastaraisiais metais jis padarė per daug klaidų vidaus politikoje. Opozicijai džiūgauti taip pat netenka - jos susiskaldymas neleido įgyti rinkėjų pasitikėjimo. Todėl rinkimai greičiausiai taps generaline repeticija prieš 2015 metų prezidento rinkimus, kuriuos rimčiau vertina didesnė dalis ukrainiečių.

Nuo 2010 metų, kai prezidentu buvo išrinktas V.Janukovyčius (beje, išrinktas teisėtai ir demokratiškai), padėtis Ukrainoje nuolatos tik blogėjo. Kaltinti galima tik V.Janukovyčių ir jo aplinką. Pats nebūdamas nei charizmatišku lyderiu, nei gabiu politiku ar diplomatu, V.Janukovyčius ėmėsi pačiais primityviausiais būdais stiprinti savo valdžią - tokiais metodais, kuriuos, atrodo, skolinosi tai iš Aliaksandro Lukašenkos, tai iš Vladimiro Putino patirties.

Valdžios konsolidacija

Jau 2010 metais V.Janukovyčius sugebėjo prastumti savus žmones į Konstitucinį Teismą ir taip garantuoti visų tolesnių veiksmų teisėtumo regimybę.

Paskui jis ėmėsi teisėsaugos sistemos kadrų keitimų, įskaitant ir saugumo tarnybą SBU, kurios vaidmuo Ukrainos politiniame gyvenime per pastaruosius dvejus metus gerokai išaugo. Netrukus atėjo eilė ir politiniams oponentams: už grotų atsidūrė buvusi premjerė Julija Tymošenko, vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka, laikinasis gynybos ministras Volodymyras Ivaščenka ir aplinkosaugos ministras Grigorijus Filipčiukas. Buvęs ekonomikos ministras Bohdanas Danilyšinas spėjo pabėgti į Čekiją.

Teisėsaugos ir valdžios spaudimą aiškiai pajuto nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaida. Daugiau nei 70 proc. pagrindinių televizijos kanalų eterio laiko skiriama nušviesti valdžios geradarystėms. Beje, didžiausio žiniasklaidos koncerno "Inter" savininkas - vicepremjeras.

Klaida po klaidos

Visi šie veiksmai nedavė V.Janukovyčiui nė grašio naudos. Įkalindamas J.Tymošenko jis galbūt manė pasirodysiantis tuo pačiu "oligarchų siaubo" amplua, kuriuo sėkmingai prieš 12 metų Rusijoje naudojosi V.Putinas. Nepavyko. Skirtumas tas, kad nelabai kam Rusijoje tuo metu žinomas V.Putinas vieną po kito kirto visiems puikiai žinomus ir visų nemėgstamus Borisą Berezovskį, Vladimirą Gusinskį, Michailą Chodorkovskį ir kitus oligarchus. Tuo metu Ukrainoje visi puikiai žinojo, kad pats V.Janukovyčius yra oligarchas, arba dar blogiau - oligarchų marionetė. Kovotojo su šalies turto grobikais įvaizdžio jam net "jesusinėm" vinim neįmanoma pritvirtinti.

Kita itin skaudi klaida - kalbos įstatymas. Gal taip Regionų partija pelnys kelis papildomus balsus rytinėse srityse (jos ir taip palaikė V.Janukovyčių), bet tai, kaip šis įstatymas suskaldė Ukrainos visuomenę ir kokius audringus protestus sukėlė, rodo, kad prezidento šalininkai greičiausiai praras nemažai iki šiol neapsisprendusių rinkėjų balsų (ypač centrinėje šalies dalyje).

Atstumtieji

Dar viena nemenka V.Janukovyčiaus klaida - asmeninio rato žmonių siuntinėjimas į regionus, kuriuose jis turėjo palaikymą. Regionų partija ėmė po truputį skaldytis, nes jos atstovai regionuose (remiami vietos verslininkų) pasijuto nustumti nuo lovio atvykėlių iš Kijevo (sėdinčių "svetimų" verslininkų kišenėje).

Atstumti pasijuto ir užsienyje gyvenantys ukrainiečiai - naujasis rinkimų įstatymas atėmė iš jų teisę balsuoti vienmandatėse apylinkėse. Be to, jis leido sumažinti rinkimų apylinkių skaičių kaip tik tose srityse, kur opozicija laukė būtent emigrantų balsų.

Apskritai atstumti pasijuto didelė dalis ukrainiečių - visuomenė, kuri nėra tokia klusni kaip rusai ar baltarusiai. Ukrainiečiams nepatinka, kai valdžia pernelyg griežtai diktuoja žaidimo sąlygas, ir, kaip jie ne kartą įrodė istorijoje, prieš tokią valdžią ukrainiečiai yra net labai linkę sukilti.

Įvaizdžio niokotojas

Nuo pat inauguracijos V.Janukovyčius pats savo rankomis nuosekliai griovė tarptautinį šalies įvaizdį. Neverta net kalbėti apie santykius su Vakarais, kurių Ukrainos prezidentas tiesiog neįstengia suprasti, nes neranda ten į save panašių - netašytų, jokių ribų nepaisančių oligarchų, turinčių kalėjimo patirties. Bet ir su Rusija šiltų santykių jis taip pat neužmezgė. Maskva sugebėjo išsireikalauti ilgalaikę Juodosios jūros laivyno dislokavimo Kryme sutartį, jai naudingas ir kalbos įstatymas, bet svarbiausio tikslo Rusija taip ir nepasiekė - V.Janukovyčius ne tik netapo jos marionete, bet net nėra patikimas sąjungininkas. Kitaip kalbant, Maskvos autoritarizmas neįstengė priveikti ukrainietiško kriminaliteto.

Neva labai gudrus blaškymasis užsienio politikoje nepatiko ir ukrainiečiams. Daugiau nei pusė gyventojų nori integracijos į Vakarus, o ne grįžimo į "broliškos" Rusijos glėbį. Atrodo, kad ukrainiečiai puikiai supranta ir Europos Sąjungos nepasitenkinimą jų prezidentu. Ne tik supranta, bet ir jam pritaria: pasak apklausų, dauguma ukrainiečių teigiamai vertina vizų sankcijas ir sąskaitų įšaldymą korupcija ir kitais nusikaltimais įtariamiems V.Janukovyčiaus aplinkos veikėjams.

Išbandymas prieš prezidento rinkimus

V.Janukovyčiaus ir jo partijos populiarumas stabiliai mažėja jau mažiausiai dvejus metus. Gal ir skamba paradoksaliai, bet per tą patį laiką opozicijos rėmėjų skaičius augo neproporcingai lėtai. Opozicinės jėgos turi neblogų galimybių įveikti Regionų partiją per Rados rinkimus, bet jos atsidurs nepatogioje padėtyje, jei pralaimėjusi Regionų partija Radoje bus atstovaujama vieningai, o jai atstovaus grupė tarpusavyje nesutariančių politinių grupuočių.

Ukrainiečiai apskritai neteikia pirmenybės parlamento rinkimams. Taip yra todėl, kad skirtingų verslo grupuočių interesams atstovaujantys parlamentarai yra labai linkę migruoti į abi politinių barikadų puses. Vadinasi, išrinkęs parlamentarą demokratą, labai greitai gali jį išvysti valdžios stovykloje, ir atvirkščiai.

Todėl šie rinkimai taps egzaminu ir V.Janukovyčiui, ir opozicijai. Prezidentas turi galimybę pademonstruoti, ar jis sugeba išlaikyti valdžią savo rankose nesukeldamas naujos revoliucijos. Opozicija privalės įtikinti rinkėjus, kad sugeba bent laikinai konsoliduotis dėl bendro tikslo. Jei tai nepavyks - jai taip pat nepavyks susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimo, iššvaistyto per Viktoro Juščenkos ir J.Tymošenko valdymo metus. Greičiausiai, atsižvelgiant būtent į šio egzamino rezultatus, 2015 metais ukrainiečiai priims svarbiausią sprendimą: kurios stovyklos atstovą jie norėtų matyti prezidento poste.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"