TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos valdžia nepasiduos protestų spaudimui

2013 11 26 6:00
Prie vyriausybės vyko protestuotojų ir policijos susirėmimai. Rueters/Scanpix nuotrauka

Daugiatūkstantiniai mitingai už Ukrainos eurointegraciją, savaitgalį prasidėję Kijeve ir kituose šalies miestuose, privertė prisiminti beveik dešimtmečio senumo įvykius - 2004 metų Oranžinę revoliuciją. Politikai ir ekspertai lygina bei spėlioja, kiek dabar susiklosčiusi padėtis pavojinga Ukrainos valdžiai. O iš to, kas nutiko Ukrainai, Europa turi ko pasimokyti.

Priblokšti netikėto Ukrainos valdžios, iki tol tvirtai žadėjusios pasirašyti sutartį su Europos Sąjunga (ES), posūkio tūkstančiai ukrainiečių rengia protestus, per kuriuos reikalauja vyriausybės atsistatydinimo, grasina versti prezidentą Viktorą Janukovyčių ir siekti pirmalaikių rinkimų.

Per Oranžinę revoliuciją Ukrainai pavyko atšaukti suklastotų rinkimų rezultatus ir surengti kitus, kuriuos laimėjo provakarietiški Ukrainos lyderiai. Opozicija tikisi ir dabar pakartoti šį scenarijų. Protestus nutarta tęsti iki lapkričio 28-29 dienomis vyksiančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje, kur Ukraina planavo pasirašyti asocijuotos narystės ir laisvosios prekybos sutartį, bet dabar nepasirašys. Tad atvykti į Vilnių V.Janukovyčius tarsi ir nėra ko. Kalbama, kad vietoj jo į Vilnių atvyks opozicijos lyderiai Arsenijus Jaceniukas, Vitalijus Kličko.

Iki Naujųjų viskas nurims

Tai, kas dabar vyksta Kijevo gatvėse, primena 2004 metus, tačiau net patys politikai sutinka, kad "2004-ųjų kopijos" nebus. Tokio visuotinio entuziazmo ir masinės euforijos, kokia tvyrojo prieš devynerius metus, šiandien nėra, žmonės nenori naujų sukrėtimų. Opozicija yra susiskaldžiusi ir vargu ar gali tapti viena komanda, kokia per Oranžinę revoliuciją buvo Viktoras Juščenka ir Julija Tymošenko (tiesa, gana greitai paskui jiedu virto nesutaikomais priešais). Beje, verta prisiminti, kad būtent jiems taip pat tenka didelė kaltės dalis, kad nesugebėjo peržengti savo ambicijų ir vieningai dirbti dėl vieno tikslo. Šie politikai nesimokė iš Baltijos valstybių, kuriose visos politinės jėgos vieningai siekė narystės ES ir NATO.

Nereikia pamiršti ir to, kad didelė dalis iš 46 mln. Ukrainos gyventojų nepalaiko suartėjimo su ES, o nori šlietis prie Rusijos. Tokių žmonių yra maždaug 35 proc., kaip rodo apklausos, Europos idėją palaiko apie 40 proc. visuomenės. Rytinė ir pietinė Ukraina tikrai nesidės prie eurorevoliucionierių.

V.Janukovyčiaus ir jo komandos režimas darosi vis šiurkštesnis, autokratiškesnis bei kriminalizuotas, nenusiteikęs žaisti, tad paprasčiausiai nepasiduos jokiems perversmams kaip 2004 metais. V.Janukovyčius puikiai supranta, kad praradęs valdžią ir pats gali atsidurti ten, kur dabar yra J.Tymošenko. Jis ryžtingai nusiteikęs būti perrinktas 2015 metais.

Bet kokiu atveju pasibaigus Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje įtampa nuslūgs. Įdomiausias klausimas: ar nepasirašiusi sutarties su ES Ukraina ją pasirašys su Muitų sąjunga?

Kas toliau?

Ekspertai aiškina, kad greičiausiai ir šito nebus, nes V.Janukovyčius neva nori ir toliau laviruoti tarp Europos ir Rusijos, panašiai kaip tai daugybę metų daro Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, dažnai sėkmingai. Tik ar Rusija tai leis? Savo pažadus Maskva visuomet gali atšaukti, o grasinimus įvykdyti. Ir taip Ukraina gali nematyti nei pigių dujų, nei milijardinių kreditų, ir bet kurią akimirką sulaukti ekonominių sankcijų, kurių taip išsigando. Bus įdomu pažiūrėti, ką tuomet darys V.Janukovyčius. Tikriausiai pasirašys sutartį su Muitų sąjunga.

Per maža išmalda

Savaitgalį padėtį Rusijos žiniasklaidai gana išsamiai komentavo Ukrainos premjeras Mykola Azarovas. Jis užsiminė, kad sutartis dėl asociacijos gali būti pasirašyta 2014 metų pradžioje, per kitą Ukrainos ir ES viršūnių susitikimą. Jo žodžiais, Europoje niekas nelaiko Ukrainos eurointegracijos pristabdymo tragedija. M.Azarovas paaiškino, jog Ukraina sustabdė pasirengimą pasirašyti šią sutartį dėl to, kad nebuvo sureguliuotas praradimų, kuriuos patirs Ukrainos ekonomika, kompensavimas. ES pasiūlytą 1 mlrd. eurų finansinę pagalbą M.Azarovas pavadino vargana. „Mums pasakė, kad Ukraina gali tikėtis milijardo eurų. Milijardas eurų – tai tas pats, kas nieko. Tai, galima sakyti, išmalda elgetai“, – sakė M.Azarovas Rusijos televizijos Pirmojo kanalo laidai „Laikas“. Šios lėšos Ukrainai būtų skirtos tik per septynerius metus. Įgyvendindama asociacijos sutarties sąlygas Ukraina vien tik techninių reglamentų adaptavimui pagal ES standartus dešimties metų laikotarpiu turėtų išleisti 160-170 mlrd. eurų.

Paskutinis lašas Ukrainai, M.Azarovo žodžiais, tapo Tarptautinio valiutos fondo sąlygos, "kurių Kijevas negalėjo priimti". "Kitais žodžiais tariant, arba mes darome pauzę ir sprendžiame problemas, kurios iškilo, gelbėjame darbo vietas, arba pasirašome sutartį su ES ir sulaukiame priemonių, kurių imasi Muitų sąjunga", - apibendrino jis.

Taip, Ukrainos atsisakymas pasirašyti asociacijos sutartį - Vladimiro Putino šantažas, bet kaltė tenka ir V.Janukovyčiui, kuris troško pelningo sandorio sau ir savo ratui, o ne šaliai. "Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius išryškėjo kaip nepakenčiamai nepatikimas derybų partneris, kuriam svarbiau priversti Briuselį ir Maskvą už jį kovoti, kad tik gautų pelningą sandorį savo valdančiajai viršūnėlei, o ne modernizuoti šalį", - rašo "The Financial Times".

Rusija turi sulaukti atkirčio

Iš tikrųjų kalbos apie tai, kad pati Europa turėjo labiau kovoti už Ukrainą, o ne vien tik reikalauti atitikti kriterijus, kartais skamba keistokai ir rodo menką supratimą, kaip veikia ir kokiais principais vadovaujasi ES. Galima nauja narė nėra koks nors prizas, dėl kurio reikia kovoti. Europa tik siūlo galimybę šaliai pačiai rinktis, o tada jau būkit malonūs ir su kriterijais bei vertybėmis. Tai namų darbai, kuriuos reikia atlikti patiems. Mažai kalbama apie tai, kad Ukraina Europai būtų ne tik naujų rinkų ir prekybos galimybė, bet ir galvos skausmas - dar viena šalis, turinti milžiniškų finansinių problemų, vos ne ant bankroto slenksčio, iš jos dar plūstelės daugiau nuskurdusių imigrantų. Abejotinai skamba reikalavimas, kad ES iš savo kišenės dar turėtų padengti Ukrainos praradimų išlaidas.

Viena, ko turėtų pasimokyti Europa iš Ukrainos atvejo, - griežtesnis atsakas į Maskvos bauginimus. "Jei Rusijai išties leidžiama vetuoti ne tik narystę gynybos aljansuose, bet ir prekybos blokuose, tuomet Vakarų vertybių sistema tikrai pavojuje", - perspėja "The Financial Times".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"