TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos visuomenė – suskaldyta ar vieninga

2015 12 04 6:00
Sociologų teigimu, vidutinis ukrainietis - tai pinigų stingantis ir valdžia nusivylęs pesimistas, bet tuo pat metu - kritiškai mąstantis ir tolerantiškas patriotas. blogspot.com nuotrauka

Neseniai Ukraina paminėjo jau antrąsias Maidano pradžios metines. Per dvejus metus valstybė nuėjo ilgą kelią: pabėgo Viktoras Janukovyčius, Rusija užgrobė Krymą, Rytų Ukrainą nusiaubė karas, sudaryti du Minsko susitarimai, o visa tai baigėsi įšaldytu konfliktu. Kaip visi šie įvykiai paveikė šalies visuomenę, straipsnyje, publikuotame portale geopolitika.lt, analizuoja apžvalgininkas Viktoras Denisenka.

Galima bandyti skaičiuoti, ko buvo daugiau – praradimų ar atradimų. Tačiau svarbiau yra tai, kad Ukrainos visuomenė parodė ryžtą kovoti už savo teises ir laisves, – jau antrą kartą po Oranžinės revoliucijos.

Apie ukrainiečius sklando įvairūs mitai. Dažniausiai girdimas – apie „dvi Ukrainas“. Viena jų – Rytų Ukraina – rusiška, svajojanti tapti „motinos Rusijos“ dalimi, kita – Vakarų Ukraina – „banderovcų“ ir radikalių nacionalistų kraštas. Būtent taip šią valstybę piešia Kremliaus propaganda. Iš esmės tokia vizija ir paskatino Maskvą pradėti aktyvius karo veiksmus, kai pilietinio protesto banga nušlavė Rusiją tenkinusį prezidentą V. Janukovyčių.

Kokia gi Ukrainos visuomenė yra iš tikrųjų? Atsakyti į šį klausimą padeda keli tyrimai, atlikti per pastaruosius dvejus metus. Vieną jų – „Dabartinė situacija Ukrainos visuomenėje“ – šių metų pavasarį pristatė Kijevo tarptautinis sociologijos institutas.

Nusivylę valdžia

Šio tyrimo autoriai į Ukrainos visuomenę žvelgia per įvairias prizmes. Pavyzdžiui, paviešinti duomenys rodo, kad net 18,7 proc. žmonių šalyje gyvena žemiau skurdo ribos, jiems trūksta pinigų maistui. Skurstančių žmonių Ukrainoje pradėjo daugėti 2014 metų vasario mėnesį, t. y. iškart po Maidano (tuo metu žemiau skurdo ribos gyveno 8,7 proc. žmonių). Tiesa, situacija kur kas blogesnė buvo 1998 metais. Tuomet pinigų maistui pritrūkdavo net 51,7 proc. šalies gyventojų.

Ukrainos ekonomikos padėtis yra labai prasta. Apie tai šiandien diskutuojama kiek mažiau nei apie karinius klausimus, tačiau dėl to ši problema netampa lengvesnė. Be to, Rytų Ukrainoje kilus karui 1,3 mln. žmonių pasitraukė į saugesnes šalies vietas. Iš esmės tai yra pabėgėliai šalies viduje, kurių socialinė padėtis dažnai sudėtingesnė nei kitų valstybės gyventojų.

Nenuostabu, kad Ukrainos visuomenėje vyrauja pesimizmas. Sociologai išsiaiškino, kad 64 proc. šalies gyventojų iš ateities nesitiki nieko gero. Jų nuomone, gyvenimas ir toliau blogės. Dar 17 proc. mano, kad situacija nesikeis. Juos irgi galima priskirti prie pesimistų, nes, kaip minėta, padėtis Ukrainoje objektyviai nėra gera. Optimistų, manančių, kad situacija jų šalyje pagerės, yra vos 10 procentų.

Vakarinės šalies dalies gyventojai yra šiek tiek optimistiškesni nei rytinės. Tačiau šis skirtumas nėra toks ryškus, kad galima būtų kalbėti apie „dvi Ukrainas“. Pavyzdžiui, Vakarų Ukrainoje manančiųjų, kad situacija šalyje blogės, buvo 52 proc., o Rytų Ukrainoje – 74 procentai. Daugiausia pesimistų gyvena Donbase – 75 procentai. Kad ateityje situacija pagerės, čia mano vos 1 proc. gyventojų.

Ukrainiečiai nusivylę ir naująja valdžia (pirmiausia vyriausybe bei parlamentu), tiksliau – jos gebėjimu vykdyti reformas, kurių būtinybe iš esmės niekas neabejoja. Kaip rodo to paties tyrimo rezultatai, Ukrainoje niekas nepajuto pozityvių pokyčių, o beveik pusė šalies gyventojų mano, kad reformos nieko nepakeis. Didžiausios problemos Ukrainoje yra ekonomikos krizė ir didžiulė korupcija šalies valdymo, teisėsaugos, savivaldos ir kitose struktūrose.

Tolerantiški ir kritiški

Ukrainos visuomenė yra gana tolerantiška, ksenofobų čia nedaug. Aptariamo tyrimo autoriai pažymi, kad vienintelis ryškesnis per dvejus pastaruosius metus pastebėtas pokytis – kiek pablogėjo požiūris į rusus bei rusakalbius ir truputį pagerėjo požiūris į Krymo totorius. Ksenofobijos labiau padaugėjo tik okupuotame Donbaso regione. Tai gali būti susiję su Rusijos propaganda. Kijevo nekontroliuojamose teritorijose ji labai įtakinga.

2014 metų duomenimis, ukrainiečiai labiausiai pasitiki kariuomene (76 proc.), prezidentu (68 proc.) ir Bažnyčia (55 proc.). Ukrainietiškomis žiniasklaidos priemonėmis pasitiki 37 proc., o rusiškomis – vos 7 proc. gyventojų. Prieš dvejus metus, 2012-aisiais, Ukrainos gyventojai labiausiai pasitikėjo Bažnyčia (62 proc.), žiniasklaida (41 proc.; tada ji dar nebuvo skirstoma į ukrainietišką ir rusišką ) ir kariuomene (34 proc.). Prezidentu tuomet pasitikėjo vos 22 proc. ukrainiečių. Taigi per dvejus metus, nors patirta daugybė sunkumų, tiek kariuomenė, tiek prezidento institucija sugebėjo įgyti visuomenės pasitikėjimą. Sumažėjęs pasitikėjimas žiniasklaida (ypač Rusijos) rodo, kad daugėja kritiškai mąstančių ukrainiečių.

Ukrainiečiais save laiko maždaug 78 proc., rusais – 17 proc. Ukrainos gyventojų. Tačiau iš save vadinančiųjų ukrainiečiais net 34 proc. mieliau bendrauja rusiškai nei ukrainietiškai. Be to, nepaisant visų įvykių, Rytų Ukrainoje į Rusiją žvelgiama pozityviau nei kitose šalies dalyse.

Visuomenėje fiksuojamas ir vertybinis skilimas. Ketvirtadalis Ukrainos gyventojų mano, kad jų valstybei artimesnės Vakarų vertybės, trečdalis – kad Rusijos. 9 proc. įsitikinę, jog Ukrainai būdingos tiek vakarietiškos, tiek rusiškos vertybės. Labiausiai Vakarų idealai vertinami, kaip ir galima spėti, Vakarų, o vadinamosios rusiškos vertybės – Rytų Ukrainoje. Patys ukrainiečiai vakarietiškomis vertybėmis laiko demokratiją, žmogaus teises ir laisves, o rusiškomis – kultūrą, tradicijas ir moralę.

Rytų Ukraina tikrai palankiai vertina Rusiją, tačiau tai nereiškia, kad ten gyvenantys žmonės norėtų įsilieti į „rusų pasaulį“. Apklausos rezultatai parodė, jog 45 proc. šalies gyventojų yra už atsiribojimą nuo Rusijos, vizų įvedimą ir griežtą sienos kontrolę. 46 proc. norėtų, kad Rusija ir Ukraina būtų nepriklausomos, bet palaikytų draugiškus santykius. Už Rusijos ir Ukrainos susijungimą pasisako tik 2 proc. šalies gyventojų.

Ukrainiečiai vis palankiau vertina euroatlantinę integraciją. Už stojimą į Europos Sąjungą pasisako 51 proc., o už narystę NATO – 43 proc. šalies gyventojų. Antrajam scenarijui prieštarautų trečdalis apklaustųjų. Tuo metu manančiųjų, kad valstybė turėtų jungtis prie rusiškos Muitų sąjungos, yra 11 proc., o ketvirtadalis respondentų laikosi nuomonės, kad geriausia būtų nesijungti nei prie NATO, nei prie Muitų sąjungos.

Ukraina – tai ne Rusija

Ukrainos visuomenę iš tiesų būtų sunku pavadinti vieninga ir monolitiška, tačiau ji nėra suskaldyta į dvi priešiškas stovyklas, kaip iki šiol mano Kremliaus ideologai. Kai kurios pozicijos šalies rytuose ir vakaruose iš tikrųjų skiriasi, bet tai nėra esminiai skirtumai, lemiantys „dviejų Ukrainų“ egzistavimą. Ukraina yra viena, ir nors esama vidinių prieštarų, visi pastarųjų metų sunkumai tik dar labiau ją suvienijo.

Verta paminėti ir kitą, senesnę, ataskaitą „Mitas apie dvi Ukrainas“, kuri pasirodė 2014 metų balandį. Joje taip pat pažymima, kad nors atskiruose regionuose ir esama skirtumų, esminiais, su Ukrainos valstybingumu susijusiais klausimais žmonės visoje šalyje mąsto panašiai. Dauguma gyventojų, nesvarbu, kokia kalba yra jų gimtoji, laiko save Ukrainos patriotais. Tyrimas atskleidė, kad net Kryme vienijimosi su Rusija idėją iš tikrųjų palaikė ne daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų.

Galbūt čia ir slypi Ukrainos visuomenės paslaptis, kurios taip ir nesugebėjo įminti Kremlius. Kaip kitados rašė buvęs šalies prezidentas Leonidas Kučma, „Ukraina – tai ne Rusija“. Maidanas ir vėlesni įvykiai tai parodė geriausiai. Ukrainos visuomenė yra kur kas pilietiškesnė ir patriotiškesnė (jei kalbame apie tikrąjį – tylųjį – patriotizmą) nei Rusijos visuomenė. Nors Maskva ir bandė iš esmės kvestionuoti Ukrainos valstybingumą, žiūrint į šios šalies visuomenę – jos ryžtą ir ištvermę – nesunku pastebėti, kokios iš tikrųjų juokingos yra šios Kremliaus pastangos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"