TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ukrainos žurnalistas užčiaupė Rusijos valdžios atstovą

2015 12 16 11:15
Šiuo metu Briuselyje dirbantis Ukrainos televizijos žurnalistas Viktoras Kolomijecas.  Rasos Pakalkienės nuotraukos

„Rusijos propaganda labai profesionali, kokybiškai gaminama ir gerai apmokama. Tačiau tai nėra žurnalistika. Tai propaganda“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Briuselyje dirbantis Ukrainos televizijos žurnalistas Viktoras Kolomijecas. Per renginį Europos Parlamente (EP) jis davė atkirtį Rusijos diplomatui, bandžiusiam pateisinti propagandą ir nukreipti dėmesį nuo šios temos.

Per konferenciją „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“ EP rūmuose Briuselyje pranešimus skaitė įvairių šalių žurnalistai – nuo Vokietijos ir Suomijos iki Ukrainos bei Rusijos. Visi dalijosi žiniomis, įgytomis tiriant Rusijos propagandą. Kiekvieno patirtis panaši, nors požiūris kiek skiriasi. Tačiau diskusija dėl to ir įdomi. Dalyviai sutarė dėl pagrindinių dalykų – Rusijos propaganda akivaizdi, o ją skleidžia ne tik žiniasklaida, bet ir asmenys, už pinigus samdomi rašyti interneto komentarus. Jie vadinami troliais. Konferencija, inicijuota Lietuvos europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, ir buvo skirta šiam reiškiniui – trolinimui – analizuoti.

Netikėtas Rusijos valdininko pasisakymas

Per konferenciją salėje buvo daug žmonių. Kai kurie ramiai klausėsi, vienas kitas pranešėjams užduodavo klausimus. Netikėtai vienas tarp žurnalistų sėdėjęs asmuo pareiškė norą pasisakyti. Prisistatė esąs Kirilas Ivanovas, Rusijos misijos prie Europos Sąjungos (ES) trečiasis sekretorius. Kai galimybė kalbėti jam buvo suteikta, vyriškio kalba buvo trumpa – jis bandė paneigti akivaizdžius, visų susirinkusiųjų išdėstytus faktus.

Per konferenciją netikėtai žodžio paprašė salėje sėdėjęs K. Ivanovas, Rusijos misijos prie ES trečiasis sekretorius.

„Daugelis čia kalbėjusiųjų išreiškė susirūpinimą dėl to, kas vadinama Rusijos propaganda. Tai išpūsta tema, kuria naudojasi daugelis ES šalių, siekdamos nuslėpti savus trūkumus dėl saviraiškos, žodžio laisvės, laisvo pasikeitimo informacija“, – pareiškė į konferenciją su aiškiu tikslu užsukęs Rusijos valstybės tarnautojas. Kremliaus atstovas pareiškė, kad konferencijos pranešėjai troliais neva vadina tuos, kurių „požiūris tiesiog skiriasi“, dėl to jie esą kaltinami propaganda ir trolinimu.

K. Ivanovas bandė teigti, kad konferencijoje analizuojama tema nėra verta dėmesio. Vis dėlto tuo Rusijos valdininko drąsa ir baigėsi. Viena pranešėjų – Suomijos žurnalistė Jessikka Aro net nudžiugo dėl galimybės pabendrauti su Rusijos atstovu propagandos tema ir norėjo sužinoti jo požiūrį apie vadinamuosius trolių fabrikus Sankt Peterburge ir apskritai Rusijoje bei trolinimą. Tačiau K. Ivanovas nuo atsakymo išsisuko sakydamas, kad nėra diskusijos dalyvis, ir pasiūlė apie tai vėliau „pasišnekėti kuluaruose“.

„Melas ir propaganda nėra kitoks požiūris“

Į situaciją tuoj pat reagavo ir žodžio paprašė televizijos reportažą apie renginį ruošęs ukrainietis žurnalistas Viktoras Kolomijecas. „Ukrainos televizijoje dirbu gana seniai. Seku viską, kas vyksta Rusijos televizijoje. Tokio atviro melo, šmeižto ir pramanų nemačiau per visą savo gyvenimą. Šitų dalykų nepainiokite. Melas ir propaganda nėra kitoks požiūris, – tuoj pat atkirto jis Rusijos valdininkui. – Tai politika. Tai valstybės politika. Tai Kremliaus politika.“

Ukrainos žurnalistas tvirtino, kad Rusijos diplomatai, valdžios atstovai atsisako pokalbių su televizijos kanalu „112 Ukraina“. Jis papasakojo, kad Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas kartą paprašytas duoti interviu jau ruošėsi ir net šukuoseną pasitaisė prieš pokalbį, bet išgirdęs, jog televizija – Ukrainos, gėdingai pabėgo. „Jis bėgo per visą salę. Yra vaizdo įrašas, kaip mes lėkėme paskui jį prašydami: „Ponas Puškovai, pakomentuokite mums. Išdėstykite savo alternatyvų požiūrį. Mes jo neiškraipysime. Patikėkite, Ukrainoje taip pat ne viskas gerai. Taip, yra elementų, kuriuos jūs vadinate fašistiniais, nacionalistiniais. Taip, yra tokių. Tačiau patikėkite: Rusijoje jų yra gerokai daugiau, negu Ukrainoje.“

V. Kolomijecas savo komentarą baigė žodžiais: „Todėl nereikia melo ir pramanų.“ Konferencijos dalyviai ukrainietį palaikė plojimais. Rusijos valdžios atstovas bandė išsisukti išvedžiodamas, kad norintieji gauti šios šalies atstovų interviu bei komentarų, turėtų sekti pranešimus socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“ ir Rusijos ambasados puslapyje. Daugiau jis neturėjo ką pasakyti.

Ukrainiečių požiūris pasikeitė

Šiuo metu V. Kolomijeco darbas – iš Briuselio informuoti Ukrainos visuomenę apie įvykius gyvenimą ES, EP veiklą ir sprendimus. Pasibaigus konferencijai „XXI amžiaus troliai: Kremlius Vakarų žiniasklaidoje“, išskirtiniame pokalbyje su „Lietuvos žiniomis“ ukrainietis žurnalistas sakė: „Rusijos televizijos kanalai Ukrainoje uždrausti. Juos gali matyti tik turintieji palydovines antenas. Okupuotoje rytinėje šalies dalyje ir Kryme žmonės mato Rusijos televiziją, bet neturi galimybės žiūrėti Ukrainos kanalų. Tačiau gyvename tokių technologijų amžiuje, kai daug ką galima pasiekti per internetą.“

Žurnalistas pažymėjo, kad dabar apie 70 proc. Ukrainos gyventojų supranta, kas yra Rusijos propaganda. Todėl vertina kritiškai. Anksčiau to nebuvo. „Iki karo visur galima buvo matyti Rusijos kanalus. Tada dar neegzistavo „ukrainofobija“. Nedidelių pramanų pasitaikydavo, bet į juos būdavo nekreipiama dėmesio. Anksčiau tikrai daug ukrainiečių dėl istorinių, kultūrinių ir ekonominių ryšių buvo nusiteikę prorusiškai. Daugelio giminaičiai gyvena Rusijoje. Mano – taip pat. Deja, šiuo metu išvis nebendraujame. Jie mano, kad Ukrainoje mes visi neva esame fašistai“, – pasakojo V. Kolomijecas. Ukrainietis pripažino, kad Rusijos propaganda daro poveikį. „Ji labai profesionali, kokybiškai gaminama ir gerai apmokama, – kalbėjo jis. – Tačiau tai nėra žurnalistika.“

Rusijos valdžios atstovai Briuselyje vengia žiniasklaidos

Žurnalisto darbas – informuoti visuomenę. Ar derėtų siekti kartu ir pasipriešinti Rusijos propagandai? „Kai šalis gyvena karo sąlygomis, nesiimti kontrpriemonių būtų neteisinga, – mano ukrainietis žurnalistas. – Mat jei yra propaganda, turi būti koks nors atoveiksmis. Tam tikru būdu tai daro ir Ukrainos televizija. Tačiau tai ne propaganda, bet teisingos informacijos pateikimas.“

V. Kolomijecas priminė per konferenciją išsakytą požiūrį, kad į propagandą derėtų atsakyti ne tuo pačiu, bet siekiant, kad būtų kuo daugiau nepriklausomos žurnalistikos, kuri profesionaliai dirbtų, o ne atsakinėtų į Rusijos pramanus. Laisva žiniasklaida, pasak ukrainiečio, turi būti tokia stipri, kad Kremliaus manipuliacijos nebūtų paveikios.

Tačiau kartais dirbti kyla kliūčių. Tarkime, kaip sakė V. Kolomijecas, Rusijos valdžios atstovai Briuselyje vengia žiniasklaidos, išsisukinėja nuo interviu, kaip tik gali. Ukrainos televizijos darbuotojai negali gauti jų komentarų ir interviu.

„Šiandien per konferenciją vėl buvo akivaizdus bandymas meluoti ir manipuliuoti, – teigė V. Kolomijecas. – Ivanovas propagandą bandė tiekti su alternatyvaus požiūrio padažu. Siekė pakeisti sąvokas. Taip ir veikia Rusijos propagandinė mašina. Kremliaus atstovai žino, ką turi sakyti, tarsi būtų gavę instrukciją, kaip kalbėti. Aš būtinai turėjau pasakyti, kad tai yra skirtingi dalykai – nuomonė ir propaganda. Šito negalima painioti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"