TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Uodai užkniso juodai

2011 06 11 0:00

Šiltais vakarais, kai nėra vėjo, Lietuvos gyventojai atrodo kaip tie malūnai elektrai gaminti pajūryje - taip smarkiai rankomis mosikuoja. Panos mini sijonukais moka už grožį kruviną kainą, o tos, kurios linkusios ir be jų išsiversti, - dar didesnę. Be to, prie žmonių ne visada pasikasysi.

Tik prašyčiau dėl to nekalti valdžios prie kryžiaus. Ji uodų neįveiks. Tai jau patyriau dirbdamas Kanadoje. Vieną pavasarį ten taip pat buvo baisiai daug šių vabzdžių. Spauda ir opozicija trimitavo, valdžia mobilizavo visas civilizacijos pajėgas - nešiojamuosius nuodų purkštuvus, riedančias cisternas, purškė miškus iš lėktuvų. Uodus apnaikino - ne visiškai, bet gerokai sumažino.

Po savaitės miškuose ir parkuose nebuvo girdėti nei čiulbėjimo, nei čirenimo, nei pypsėjimo. Prisilesę apnuodytų uodų paukščiukai arba nugaišo, arba skraidė kaip girti ir nepenėjo vaikų. Jei kurie ir padėjo kiaušinių, jų lukštas buvo kaip popierius.

Kitą pavasarį paukščių visai neliko. Žmonės ėmė kalbėti apie "Silent Spring" - "Bebalsį pavasarį". O kai uodai pasibaigus žiemai sugrįžo, jų buvo tiek, kiek Čingischano ordų. Kadangi priešų tie vabzdžiai neturėjo, jų kas dešimt dienų padvigubėdavo. Žmonės bėgo slėptis, klijavo langų ir durų plyšelius, leipo nuo tvankumos. Pusiausvyra sugrįžo tik po penkerių metų.

Gamtos akimis

Neturime teisės rūpintis tik savimi. Jei nebūtų uodų, vandenyje nebūtų ir jų lervučių, kuriomis minta mažosios žuvys. Rimtas britų žurnalas "Nature" išspausdino didžiulį straipsnį apie uodus. Mūsų geografinėje platumoje šie vabzdžiai tik įgelia išgerdami mikroskopinį lašelį kraujo, mums paniežti, bet tropikuose jie - didžiulis pavojus, nes perneša geltonosios karštligės, japoniško smegenų uždegimo, dengi, čikungunja ir dar kelių ligų virusus. Bjauriausia iš jų - maliarija. Kasmet ketvirtis milijardo žmonių gauna jos virusą per uodus, milijonas miršta. Patikimų skiepų nuo maliarijos dar nesukurta, o begalinėse Afrikos, Lotynų Amerikos ar Azijos džiunglėse uodų neišnaikinsi, todėl mokslininkai dabar mąsto, kaip genetiškai pakeisti pačius vabzdžius.

Pasaulyje yra 3500 rūšių uodų, iš jų tik 200 minta žmogaus krauju. Iš tikrųjų dar mažiau - kraugerės tėra patelės, ir tik prieš sudėdamos kiaušinėlius, nes kraujas maistingesnis už gėlių nektarą. Mūsų krašte yra apie 50 rūšių uodų, iš jų žmogų gelia dvi. Mes kenčiame nuo uodų (esame jų belaisviai), tačiau šie vabzdžiai sugeba apdulkinti daugybę augalų. Nebūtų uodų - neliktų ir daug paukščių, pirmiausia, giesmininkų, kurie ne tik jais minta, bet ir kirminukus surankioja. Ir nėra būdų vienus uodus, tuos, kurie žmogų gelia, sunaikinti, o kitus palikti.

Dingus uodams prapultų driežai, varlės, vorai, šikšnosparniai. Gamta taptų vargingesnė, nes tai sudėtinga ir trapi sistema. Uodai atsirado žemėje jau prieš 100 mln. metų ir ilgai evoliucionavo kartu su kitais organizmais. Jie - svarbi grandis gyvojo pasaulio grandinėje.

Reikia prisiminti ir tai, kad gamta nemėgsta tuštumos. Neleidžia jai būti. Jeigu pavyktų išnaikinti uodus, jų vietą tuoj pat užimtų kokie nors kiti padarai ar organizmai. Ir nebūtinai taikesni. Todėl nefantazuokime. Pliaukšėkime ir toliau sau per kaktą, sprandą ar blauzdas, pasirinkime tinkamus kremus ir skysčius, įpraskime vasarą į langus įdėti gerus tinklelius. Na ir susipažinkime su tuo mūsų priešu.

Uodo zyzimas - tai ne jo balsas. Tai jos. Uodė sparniukais sumosikuoja kelis šimtus kartų per sekundę, todėl ir girdime zvimbimą. Bet uodas - labiau sraigtasparnis nei lėktuvas. Lekia tik 2,5 km/val. greičiu ir nenuskrenda toliau negu 1,5 km nuo tos vietos, kur išsirito. Todėl iš Druskininkų krašto, kuriame vasaros pradžioje uodų būna begalė, į šiaurę jie smelkiasi labai lėtai.

Viskas kaip žmonių gyvenime

Patelė išsiurbia nuo 0,001 ml iki 0,01 ml kraujo (priklauso nuo uodo rūšies) ir po 2-3 dienų sudeda kiaušinėlius. Nepasiurbusi negali jų sudėti. Patinėliai gyvena ne ilgiau kaip savaitę, o patelės - net kelis mėnesius.

Prieš geldamos patelės įleidžia aukai mikroskopinę dalelę seilių. Jose yra jautrumą mažinančių ir kraujui krešėti neleidžiančių medžiagų, todėl įgelta vieta parausta, patinsta ir ima niežėti. Kuo labiau kasai, tuo labiau niežti.

Milijonai evoliucijos metų išmokė patelę įvairiausių būdų, kaip susirasti auką. Ji pasitelkia termoviziją (jaučia šiltesnius negu aplinka objektus), sugeba per keliolika metrų pajusti ore didesnę anglies dvideginio koncentraciją. Uodei tai sako, kad ten kažkas kvėpuoja. Patelė reaguoja ir į prakaito kvapą. Tyrimai patvirtino, kad ponią uodę traukia Parmos sūrio (sakoma Parmezano, Lietuvoje - "Džiugo") kvapas. Sūris puikus, bet kvepia kaip tam tikros rūšies bakterijų ir prakaito mišinys. Patelės galvelė tikrai puiki - smegenys mikroskopinio dydžio, o kiek supranta.

Vieni žmonės traukia uodes labiau negu kiti, tik dar niekas neišsiaiškino kodėl. Manoma, patelėms patinka tie, kurių kraujyje daugiau cholesterolio, nes joms tai - maistas! Uodės mėgsta ir kvepalų bei šampūnų aromatą. Subtilios damos, nieko nepasakysi.

ŽIV jos negali užkrėsti.

Yra tūkstančiai įvairių priemonių gintis nuo uodų - gerų, blogų ir visai beverčių. Kol kas efektyviausia cheminė medžiaga DEET.

Atleiskite, bet negaliu daryti reklamos ir atskleisti, kuriame kreme ar aerozolyje jos yra. Patys pasižiūrėkite internete.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"