TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Uosių amaras didina euroskeptikų gretas

2012 11 17 6:00
Didžiojoje Britanijoje gražuoliai uosiai gali virsti pelenais./Užsienio spaudos nuotrauka

Jungtinėje Karalystėje ėmė plisti nauja epidemija, tiesa,  nepavojinga žmonėms. Britų miškus apėmė uosių amaras, jis ne tik smarkiai praretino šiuos tvirtus medžius, bet ir dar labiau sustiprino euroskeptiškas nuotaikas šalyje. 

Epidemija atsėlino tyliai, iš pradžių vietos gyventojai jos net nepastebėjo. Per slėnius ji pasiekė vertingus krašto miškus ir ėmė lėtai žudyti medžius, pirmiausia tvirtus ir galingus uosius.

Anglai ir saksai nuo senų laikų garbino šiuos medžius, kurie buvo išsikeroję visoje šalyje. Iš tvirtos uosio medienos jie gamino strėles ir lankus, iš ąžuolų ir uosių statė tiltus. Uosiu sustiprindavo Karališkojo karinio jūrų laivyno laivų korpusus, kad laivai ištisus šimtmečius galėtų saugoti Angliją nuo ispanų, vokiečių, prancūzų invazijos. Uosis buvo girių karalius.

Šiandien Didžiojoje Britanijoje uosis yra ketvirtas pagal paplitimą medis, savo grožiu tebežavintis milijonus salos gyventojų. Tačiau ilgametis girių karalius dabar atsidūrė pavojuje. Ir ne dėl vietos gyventojų destruktyvios veiklos. Šiuo metu uosiai kenčia nuo sunkios Chalara fraxinea ligos. Tai nesustabdomas medį naikinantis maras, kuris padengia jo lapus grybeliu. Ši liga britų miškus užplūdo todėl, kad iš Olandijos ir Danijos buvo importuota dešimtys tūkstančių užkrėstų uosių. Žodžiu, kalta globalizacija.

"Uosiai virsta pelenais", - dejavo ūkininkas Richardas Walkeris, žiūrėdamas, kaip miršta du milžinai, augantys šalia 500 metų senumo trobos kaime, esančiame už 100 kilometrų į šiaurės rytus nuo Londono. R.Walkeris - didelis euroskeptikas ir dėl uosių maro kaltina Europos Sąjungą (ES). Tačiau R.Walkeris linkęs įžvelgti ir savųjų kaltės. "Žmonės žinojo, kad medžiai iš Danijos buvo užkrėsti, bet vis vien juos importavo. Turėjo būti kažkokia kontrolė", - sakė ūkininkas.

Skambina pavojaus varpais

Miškininkai, susibūrę į organizaciją "Woodland Trust", teigia, kad ši viena rimčiausių nuo karvių kempinligės laikų žemės ūkio krizė gali sunaikinti daugiau kaip 90 mln. Didžiosios Britanijos uosių. Britų aplinkosaugos ekspertai taip pat skambina pavojaus varpais. Jie mano, kad tai neabejotinai tas pats maras, kuris praėjusį dešimtmetį sunaikino didžiąją dalį Danijos uosių. Miškų Ūkanotajame Albione liko nedaug. Juos smarkiai praretino industrializacija ir masinė laivų statyba.

Didžiosios Britanijos spauda taip pat kelia aliarmą. "Žudikas grybelis gali sunaikinti trečdalį mūsų medžių", - rašė "The Daily Mail". Pavojų pajuto net Anglikonų bažnyčia. Liverpulio vyskupas meldėsi prašydamas Dievo išsaugoti "žalią ir mielą kraštovaizdį".

Uosių marą plačiai aptarinėja ir politikai. Leiboristai kaltina valdančiuosius konservatorius, kad šie sumažino mokslinių tyrimų finansavimą. Kiti politikai kalba apie būtinybę investuoti į "biologinį saugumą". Uosių maras net padidino euroskeptikų gretas. Jie nori, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė persvarstytų šalies narystę ES.

Dėl epidemijos kaltas užsienis

Didžioji Britanija užsitarnavo tvirtos šalies, ne tik tuomet, kai reikia ginti savo fauną ir florą, reputaciją. Ji ne visada laikosi tarptautinių standartų. Geriausias pavyzdys - įvestas šešių mėnesių karantinas šunims, katėms ir visiems į šalį atvežamiems gyvūnams.

Britų tautinėje sąmonėje įsišaknijusi baimė grėsmių, galinčių atslinkti iš užsienio, nes jos gali pakenti viskam, kas britiška. Kempinligės, oficialiai vadinamos spongiformine encefalopatija, protrūkis lėmė, kad 1986 metais buvo imtasi drastiškų priemonių - teko naikinti galvijus, o ES uždraudė eksportuoti britų jautieną. Priemonės, skirtos kovai su kempinlige, nesustabdė ligos. Tačiau britai pirmiausia dėl to kaltino ne save, o Prancūziją ir Indiją, kur kilo ši liga. Tik vienetai tikėjo, kad pavojingos ligos židinys galėjo atsirasti pačioje Didžiojoje Britanijoje.

Finansavimo problema

Nors uosių maras nekelia tiesioginės grėsmės žmonėms, aplinkosaugininkai baiminasi, kad jau per ateinantį dešimtmetį sunyks didelė dalis medžių. Škotijos pareigūnai pasiekė, kad būtų leista sunaikinti visus užkrėstus medžius, nes, jų nuomone, tik taip galima sustabdyti ligos plitimą. Nutarta pradėti nuo jauniausių medžių, tikintis, kad galbūt mokslininkai dar spės surasti būdą, kaip apsaugoti senus uosius.

Mokslininkų finansavimas - dar viena opi ir daug diskusijų kelianti problema, ypač aktuali ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Karališkoji paukščių apsaugos draugija giria vyriausybės planą išgelbėti dalį uosių, tačiau nerimauja, kad lėšos tam gelbėjimui gali būti paimtos iš kitų aplinkosaugos programų. "Pinigai privalo būti skirti iš vyriausybės biudžeto. Kitaip mes apvogsime Petrą, kad sumokėtume Pauliui", - aiškino Karališkosios paukščių apsaugos draugijos pirmininkas Martinas Harperis.

Tačiau nėra padėties be išeities. M.Harperio nuomone, "sunykusius uosius galima pakeisti naujais, nors jais galės džiaugtis tik dabar gyvenančių žmonių anūkai". Be to, užkrėstus medžius galima panaudoti malkoms.

"The Global Post", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"