TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už energetinę nepriklausomybę kovos kartu

2009 12 17 0:00
Dėl bendros energetinės rinkos Baltijos šalys žada veikti išvien.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Baltijos šalys drauge kovos už energetikos rinkos nepriklausomybę ir sieks, kad tokius projektus finansuotų Europos Sąjunga (ES). Tai pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po susitikimo su Latvijos ir Estijos vadovais Valdžiu Zatleru ir Hendriku Ilvesu.

Vilniuje susirinkę Baltijos valstybių prezidentai aptarė bendros Baltijos ir Šiaurės šalių energetikos rinkos kūrimo perspektyvas. "Nusprendėme pavesti vyriausybėms sudaryti projektų sąrašą, kuriuo galėtume siekti ES finansavimo. Iš tiesų svarbiausia yra politinis apsisprendimas, kad tai turime daryti kartu", - pasibaigus susitikimui su Estijos ir Latvijos prezidentais sakė D.Grybauskaitė. Ji nepaaiškino, kokie tai galėtų būti projektai.

Anot Lietuvos valstybės vadovės, tikros derybos dėl naujosios finansinės perspektyvos prasidės tik 2011 metais, kai Europos Komisija pateiks naują finansinę perspektyvą. Bet iki to laiko Baltijos šalys turi apsispręsti, kas joms rūpi ir kokios jų pozicijos.

Norint kurti bendrą Baltijos ir Šiaurės šalių energetinę rinką, reikia stiprinti elektros tinklus tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. 516-738 mln. eurų (1,8-2,5 mlrd. litų) vertės elektros jungtį "NordBalt" tarp Lietuvos ir Švedijos planuojama Baltijos jūros dugnu nutiesti iki 2016 metų. Tikimasi, kad Europos Komisija elektros jungčiai finansuoti skirs jau pažadėtus 175 mln. eurų (604 mln. litų). Iki 2015 metų turėtų būti nutiestas ir maždaug 300 mln. eurų (1,036 mlrd. litų) vertės 1000 megavatų galios Lietuvos ir Lenkijos elektros tiltas "LitPolLink". Lietuvos investicijos į jį sieks apie 329 mln. litų.

"ES mūsų, nedidelių šalių, ekonominiai ir politiniai interesai yra labai panašūs", - pažymėjo D.Grybauskaitė. Be energetinių klausimų, trys prezidentai aptarė ir naujo ES diplomatinio korpuso formavimą. Prieš kurį laiką Estijos prezidentas H.Ilvesas išreiškė susirūpinimą, kad ES naujosioms šalims narėms atstovaujama nepakankamai. D.Grybauskaitė sakė pritarianti kaimyno pozicijai. Ji pabrėžė norinti, kad kuriant ES diplomatinę tarnybą, kitaip nei ankstesnės Bendrijos praktikos metais, būtų paisoma geografinio balanso, o Lietuvai ir kitoms ES naujokėms tektų ir aukštų postų. Per derybas dėl narystės naujosios šalys gavo beveik 4 tūkst. pozicijų europinėse institucijose, tačiau buvusi Europos Komisijos narė apgailestavo, jog aukštų ir aukščiausių postų naujokėms skirta labai nedaug.

"Labai norėtume, kad istorija nepasikartotų, kad vadinamasis geografinis balansas, visų šalių proporcinis atstovavimas būtų išlaikytas. Todėl mėginame tartis, kaip kuriant ES užsienio tarybą siekti to tikslo kartu", - aiškino D.Grybauskaitė.

Tai jau antras visų trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimas po D.Grybauskaitės inauguracijos. Pastarąjį kartą jie buvo susirinkę spalį Rygoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"