TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už ES lėšas – pustuščiai oro uostai

2014 12 15 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) suteikė Lenkijai daugiau nei 100 mln. eurų paramos pastatyti ar rekonstruoti bent tris „vaiduoklių“ oro uostus.

Tiesa, Lenkija toli gražu nėra vienintelė šalis Europoje, pasistačiusi oro uostus, į kuriuos sunku pritraukti skrydžių. Maždaug 80 oro uostų Europoje sulaukia mažiau nei milijono keleivių per metus. O kai kurie jų kainavo daug brangiau nei stovintieji Lenkijoje. Viename oro uoste, jau trejus metus veikiančiame Ispanijos rytuose, iki šiol dar nenusileido nė vienas lėktuvas.

Tačiau Lenkijos atvejis išskirtinis, nes šalis oro uostų statybai gavo itin daug lėšų iš ES fondų.

Korupcijos neįtaria

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, nuo 2007 iki 2013 metų Lenkija gavo 615.7 mln. eurų ES paramos oro uostų rekonstrukcijai ir statybai. Tai daugiau nei trečdalis lėšų, skirtų visoms valstybėms narėms šioje srityje.

Briuselis dažnai giria Lenkiją už veiksmingą ES paramos įsisavinimą, be to, nėra jokių įrodymų, kad minėtos lėšos buvo panaudotos korumpuotai. Bendrijos pagalba buvo labai svarbi gerinant Lenkijos aviacijos infrastruktūrą ir tik nedidelė dalis išlaidų buvo skirtos „vaiduoklių“ oro uostams, o keleivių trūkumą galėtų paaiškinti 2008 metais pasidėjusi pasaulinė finansų krizė. Kai kurių oro uostų atstovai teigia, kad projektai galėtų būti laikomi sėkmingais, nes sukūrė darbo vietų, pritraukė turistų ir investicijų į regioninę ekonomiką.

Tačiau pareigūnai ir aviacijos vadovai neneigia, kad buvo padaryta daug klaidų. Ši patirtis kai kuriuos net verčia abejoti, ar Lenkijos vyriausybei pavyks veiksmingai panaudoti kitą didžiulę ES pinigų injekciją. Per ateinančius septynerius metus šalis iš ES fondų tikisi gauti 82 mlrd. eurų.

Klaidingos prognozės

Kai nėra pakankamai keleivių, vietos valdžia oro uostus išlaiko subsidijomis. Iš jų dažnai pasipelno jais besinaudojančios oro linijos.

Ši problema ryškiausia neseniai rekonstruotame Lodzės oro uoste, kuriame keleivių skaičius 2013 metais buvo milijonu mažesnis nei prognozuota.

2007 – 2013 metais ES pažadėjo finansavimą 12 Lenkijos oro uostų statybai ar atnaujinimui. Kai kurie iš šių palnų buvo gana ambicingi. Pavyzdžiui, Lenkijos valdžios institucijos paskaičiavo, kad trys oro uostai - Lodzėje, Žešuve ir Liubline – per metus sulauks daugiau nei 3 mln. keleivių. Iš tikrųjų 2013 metais šis skaičius siekė tik kiek daugiau nei 1,1 milijono.

Investicijos į šiuos tris oro uostus iš viso siekė apie 245 mln. eurų. Maždaug 105 mln. suteikė ES, likusius – centrinė valdžia Varšuvoje, savivaldybės ir patys oro uostai.

Norėdama gauti lėšų, šalis turėjo parengti strateginį planą civilinės aviacijos srityje. Pasak kai kurių Lenkijos valdžios pareigūnų, jis turėjo didelį trūkumą: vietos valdžioms buvo palikta spręsti, kur turėtų stovėti nauji oro uostai ir kokie dideli jie turėtų būti. Anot kai kurių atsakingų asmenų, tai ir buvo didžiausia klaida.

Iki 2005 metų keleivių skaičius Lodzėje kilo į viršų, taigi vietos valdžia nusprendė atnaujinti ten stovintį oro uostą.

Aviacijos pramonės pareigūnai ir konsultantai teigia, kad didžiausia problema yra ta, jog individualaus oro uosto keleivių skaičiaus tiksliai prognozuoti beveik neįmanoma. Įvairūs vietiniai veiksniai gali keleivius pritraukti iš vieno oro uosto į kitą.

Lodzė greitai tapo šios tendencijos auka: Varšuvos oro uostas taip pat buvo atnaujintas ir nuo jo nutiestas naujas greitkelis, kuriuo Lodzę pasiekti galima per 50 minučių.

Pagal ES taisykles, tik investicijos, kurių vertė didesnė nei 50 mln. eurų, turi būti iš anksto patvirtintos Komisijos, o išlaidos daugeliui Lenkijos oro uostų, buvo mažesnės nei ši riba. Komisija teigia, kad imsis radikalių pokyčių ir keis taisykles, pagal kurias skirstomas finansavimas valstybių narių civilinės aviacijos infrastruktūroms. Vasarį ji pristatė griežtesnius kriterijus ir žadėjo nuostolingus oro uostus atpratinti gyventi iš valstybės paramos.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"