TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už Europos stabilumo sąjungą

2011 10 17 0:00

Dauguma Vokietijos Bundestago deputatų pritarė siekiui suteikti daugiau galių Europos gelbėjimo fondui. Tai svarbus ir teisingas žingsnis įveikiant skolų krizę. Taip pat ir ženklas, kad pasitikime savo partneriais, su kuriais dar daug ką turime nuveikti.

Dabartinė krizė - didžiausias Europos išbandymas per pastaruosius 60 metų. Daugybė žmonių dėl to nerimauja. Ir šis nerimas suprantamas, todėl politikai neturi likti nuošalyje.

Nepaisydami visų neigiamų krizės pasireiškimų, negalime susitelkti vien tik į krizės valdymą. Toks vienpusis požiūris panaikintų svarbiausią Vokietijos norą suvienyti Europą: Europos Sąjunga (ES) pirmiausia yra politinis projektas. Egzistuoja pirminiai vokiečių interesai, kurie mums, vokiečiams, daro Europą tokia brangią. Europa ir toliau išlieka Vokietijos užsienio politikos pagrindas, nes tik susisieję su Bendrija garantuosime sau saugumą ir taiką. Europa bei jos vidaus rinka - ir mūsų gerovės pagrindas. Be to, dabartiniame globaliame pasaulyje galime būti išgirsti ir apginti savo interesus bei vertybes tik veikdami kaip vieninga Europa.

Kadangi mes, vokiečiai, ir ateityje negalėsime išsiversti be Europos, turime įnešti savo indėlį tvarkant mūsų bendrą Europos namą euro zonoje. Tai nelengva užduotis, nes toks paprastas sprendimas, kaip išleisti euroobligacijas, nėra veiksmingas, nes prasilenkia su problemos esme. Skolų krizės negalima išspręsti palengvinant skolinimosi sąlygas. Reikia rasti kelią, kuris vestų į tikrą stabilumo sąjungą.

Viską lems keturi punktai:

1. Ekonomikos ir finansų politika turi būti glaudžiau koordinuojama. Euro valstybėse turi įsitvirtinti įsipareigojanti biudžeto drausmės kultūra. Spaudžiant krizei jau imame įsivaizduoti tai, kas dar prieš metus atrodė utopija. Fiskalinė drausmė nėra Vokietijos hobis, tuo turi būti suinteresuota visa Europa. Todėl šiuo metu forsuojama būtinybė įtvirtini nacionalinius skolos stabdžius euro zonos valstybių įstatymuose. Ne mažiau svarbus ką tik Europos Parlamento išsakytas pritarimas Stabilumo ir augimo paktui.

"Europos semestras", kuris leis Europai lengviau susipažinti su nacionaliniais biudžetais, turi greitai užtikrinti didesnį privalomumo aspektą. Be to, negalime daryti klaidos, traktuodami politiką ir rinką kaip priešus. Pasirinktas Europos politinis kelias tvarkai įvesti teisingas bus tik tada, jei sugebėsime protingai pasinaudoti drausminančiomis rinkos jėgomis, kurios skatins euro zonos vyriausybes laikytis tvarios biudžeto politikos.

2. Turime duoti Europai tą finansinę sandarą, kurios jai reikia, turime pateikti įdomių pasiūlymų stambiems investuotojams, kad jie būtų suinteresuoti vykdyti labiau perregimą be žalingų pagražinimų veiklą. Finansų rinka dar nevisiškai sutvarkyta: dabar mums mažiausiai reikia Europos lygmeniu reglamentuotų nuosavo kapitalo taisyklių finansų institucijoms ir stiprios bankų priežiūros. Tik taip ateityje galėsime išvengti finansinių burbulų ir skolų krizės. Turime sukurti ir nepriklausomą Europos reitingavimo agentūrą.

3. Jeigu ekonomika neaugs, stabilizavimo kultūra ilgalaikėje perspektyvoje bus bevaisė. Kad Europoje būtų daugiau konkurencingumo, per derybas dėl 2014-2020 metų ES biudžeto privalome perskirstyti lėšas, kad daugiau investicijų tektų švietimui, tyrimams ir infrastruktūrai, o mažiau - subsidijavimui. Tai nebus lengva, bet jei mes iš tiesų norime konkurencingos Europos, privalome nuosekliai eiti šiuo keliu.

4. Kad nebesisuktų skolų spiralė ir būtų nutiestas kelias į tikrą stabilumo sąjungą, neužtenka to, kas jau padaryta. Privalome toliau stiprinti stabilumo paktą ir numatyti automatiškai veiksiančias sankcijas bei pirmiausia įtvirtinti principą, kad solidarumas ir solidumas negali egzistuoti vienas be kito. Nepakanka vien susipažinti su dokumentais ir rekomendacijomis. Valstybės, kurios ateityje norės pasinaudoti solidarumo gelbėjimosi skėčiu, privalo sutikti, kad jų biudžetams darytų įtaką ryžtingi europiniu lygiu priimami sprendimai.

Europos sutarčių pakeitimas - aiškiausias kelias didesniems biudžetiniams įsipareigojimams pasiekti, įtraukiant ir ES institucijas. Turime užtaisyti 1991 metais pasirašytos Mastrichto sutarties spragas. Tai - milžiniškas uždavinys, kurį, kaip rodo dvejų pastarųjų metų patirtis, būtina spręsti jau dabar. O jeigu dar yra manančiųjų, kad dėl krizės ne visi privalo žengti tokį žingsnį, euro zonos šalys privalo parodyti pavyzdį sudarydamos tarptautinę teisės sutartį, kurią vėliau reikės įtraukti į ES sutartis, kaip praeityje buvo padaryta su Šengeno susitarimu, užtikrinusiu laisvę keliauti. Sėkmingai eiti į priekį galėsime tik tada, kai patys sau atsakysime į klausimą dėl demokratinio teisėtumo.

Krizėje slypi ir šansas. Europa kūrėsi etapais ir iki šiol plėtėsi su kiekviena krize. Tai turi mus padrąsinti būsimiems darbams. Jeigu sustiprintume eurą kaip pasaulinę rezervo valiutą, įgytume milžiniškų pranašumų globalioje konkurencinėje kovoje. Todėl nepaisydami krizės padarinių privalome suvokti, kad XXI amžiaus pasaulyje įsitvirtinsime tik tada, jei mes, europiečiai, apsikuopsime savo namuose. Jau dabar turime diskutuoti ne tik apie tai, kaip įvaldyti krizės mechanizmą, bet ir kaip sukurti stabilumo sąjungą bei naują Europos sandarą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"