TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už institucinius ryšius ir komunikacijos strategiją atsakinga Europos Komisijos narė, Komisijos pirmininko pavaduotoja Margot Wallstrom: "Gyvenimas prasideda nuo 50-ies..."

2007 03 23 0:00
27 valstybių narių vėliavos iškeltos prie Europos Sąjungos institucijų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš 50 metų šešių Vakarų Europos valstybių ir vyriausybių vadovai, susitikę ant Kapitolijaus kalvos Romoje, pasirašė Europos Bendrijų steigimo aktą, visuotinai žinomą kaip Romos sutartis. Tuo metu jie negalėjo žinoti, kad per ateinančius penkis dešimtmečius mažiausiai 21 kaimyninė šalis nuspręs prie jų prisijungti ir valstybių narių skaičius pašoks iki 27.

Tą ir ne tik tą dieną, minint oficialios pasirašymo ceremonijos 50-metį, Europoje bus surengta daug šventinių renginių - koncertų, konferencijų, futbolo rungtynių ir t.t. Šventės kulminacija - kovo 24-25 d. vyksiantis Europos vadovų susitikimas Vokietijos sostinėje, kai bus pristatyta Berlyno deklaracija. Šioje deklaracijoje išdėstyta būsimų 50 metų Europos integracijos vizija. Apie ES ateitį Romoje diskutuos mažne 200 jaunimo atstovų. Tai bus pirmas aukščiausio lygio jaunimo susitikimas.

50-osios metinės - tai laikas iškilmingai paminėti laimėjimus ir jais remiantis siekti naudos naujai Europos gyventojų kartai. Tačiau, kaip ir bet kuris jubiliejus, tai ne tik proga švęsti, bet ir skirti laiko apmąstymams. ES senėjant ir randantis vis naujų uždavinių, prioritetai keičiasi. Iš tiesų keičiasi ir pagrindinė Europos integracijos priežastis. Todėl visai suprantama, kad ateities kartos puoselės kitokią Europos sampratą, nei jos steigėjai. Atsižvelgdami į baisią pasaulinio karo patirtį Jeanas Monnet, Robertas Schumanas ir kiti jų amžininkai į Europos integraciją žvelgė kaip į galimybę išvengti, atrodė, neišvengiamo naujo karo. Tai labai tvirtas argumentas, kuris vis dar prasmingas žemynui, šimtmečius alintam karų, ir kuriame (už Europos Sąjungos ribų) net pastaraisiais metais taika ne visada buvo laikoma savaime suprantamu dalyku. Tačiau visą laiką negalime remtis vien tik šiuo argumentu. Rytdienos europiečiams mes turime pateikti ne mažiau svarių argumentų. Oksfordo universiteto profesorius Timothy Gartonas Ashas neseniai rašė, kad Europa - tai 27 valstybės narės, kuriančios naują istoriją. Tvirtai tikiu, kad ES turi istoriją, be to, turi identitetą, vis dėlto pastaruoju metu tai kiek neaiškiai apibrėžta. ES juda į priekį, tačiau turime pamąstyti, kuria kryptimi jai reikėtų judėti?

Praeities laimėjimai ir ateities uždaviniai

Europa yra ir visuomet buvo "laimėjimų Europa". ES suteikė laisvę, taiką ir gerovę pusei milijardo gyventojų. Per 50 metų nuo paskutinio pasaulinio karo Europoje pasiektas taikus sambūvis, ir žemynas daugiau nėra dirbtinai dalijamas į Rytus ir Vakarus. Europos Sąjungos plėtra iki 27 šalių pabrėžia Europos vertybių tvirtumą ir parodo, kad iš istorijos pasimokėme. Mes turime bendrą rinką, bendrą 13 valstybių narių valiutą, mūsų prekyba - vieną didžiausių pasaulyje. Pasitelkusi diplomatiją Europos Sąjunga pelnė didelę pagarbą tarptautinėje arenoje ir daro lemiamą poveikį pasaulio įvykiams.

Europos Sąjunga - tai geresnis gyvenimas, darbo ir mokslo kokybė. Sukūrėme europietišką visuomenės modelį, kuris skiriasi nuo Amerikos, Rusijos ar Kinijos modelio: socialinę rinkos ekonomiką, kuria siekiama bendro tvaraus vystymosi ir kuri rodo, kad ekonomikos plėtra yra suderinama su socialiniu saugumu bei aplinkos apsauga. Tačiau Europa nėra tik rinka. Tai lyčių lygybė, kovos su diskriminacija politika ir precedento neturinti žmogaus ir pilietinių teisių apsauga. Trumpai tariant, daugeliui europiečių Europos Sąjunga reiškia viltį ir galimybes.

Šie laimėjimai iš tiesų gerokai pranoksta Europos Bendrijos steigėjų lūkesčius, tačiau jų nepakanka, kad būtų galima išsklaidyti kai kuriuose regionuose tvyrančią nuojautą, kad ES reikšmė silpnėja. Toks įspūdis, žinoma, susidaro dėl aklavietėje atsidūrusio Konstitucinės sutarties projekto. Ši sutartis suteiktų ES aiškesnes pozicijas tarptautinėje arenoje, užtikrintų racionalesnį sprendimų priėmimo procesą bei skaidresnes procedūras, taigi Europos piliečiai galėtų patys labiau "vadovauti" ES.

Institucinės reformos atnaujinimas

Remdamasi galiojančiomis sutartimis, kurios pastarąjį kartą buvo peržiūrėtos 2000 m. Nicoje, ES daug nuveikė ir toliau veikia šia linkme. Kritikai teigia, kad tai labai svarus argumentas prieš Konstituciją. Yra posakis: "Jei nesulūžę, tai nereikia taisyti". Tai neveiklumą pateisinantis argumentas. Bet ES galėtų veikti daug geriau. Tai, kaip šiandien veikia ES, galima palyginti su labai apkūniu žmogumi, mėginančiam įsisprausti į pernelyg ankštą rūbą.

Šiandienos globaliame pasaulyje sutelkusios savo išteklius valstybės narės gaus didelės naudos. Akivaizdu, kad 27 valstybės narės, sutelkusios jėgas, kartu yra geriau pasirengusios spręsti 21 a. uždavinius: įveikti pavojus, susijusius su vis didesne terorizmo grėsme visame pasaulyje, užtikrinti saugios energijos išteklius, kurti valstybės struktūras, spręsti konfliktus, tačiau šiems uždaviniams spręsti joms reikia institucinių lėšų. Nuo to priklauso ir tolesnė ES plėtra.

Europa nusipelno dar vienos galimybės - Europos gyventojai tikrai nenusipelnė dar vienos nesėkmės. Jei vėl nepasiseks, Europa taps "dviejų greičių", o gal net "kelių greičių" Europa. Europos Sąjunga praras savo dvasią, jos trapus identitetas subyrės. 2007-ieji, kai švęsime pastarųjų 50 metų laimėjimus ir apžvelgsime ateinančių 50 metų uždavinius, yra puikūs metai rasti sprendimą, kaip išbristi iš konstitucinės krizės. Kartu turime parodyti, kad mokame išklausyti, todėl naujoje sutartyje dėmesys turi būti sutelktas į naujus aspektus: spręsti klimato kaitos, energetinio saugumo ir imigracijos problemas. Be to, turime stengtis puoselėti tas naujoves, kuriomis didinamas ES skaidrumas ir atskaitomybė piliečiams, būtent piliečių iniciatyvą ir nacionalinių parlamentų subsidijavimo patikrinimą. Ne mažiau svarbu įvesti naują demokratinę Europos piliečių teisę - teisę gauti informaciją ir reikšti savo nuomonę.

Ateinantys 50 metų: demokratija, socialinis teisingumas ir solidarumas

Tad kokia ateinančių 50 metų vizija? Ilgainiui europinis aspektas dar labiau stiprės. 21 a. susidursime su daugybe sunkumų; kur kas lengviau juos įveikti drauge. Berlyno deklaracija taps politiniu pareiškimu, kuriame bus išdėstyta, kokią Europą norime matyti ateinančius 50 metų - Europą, turinčią didelių, tačiau pasiekiamų tikslų. Šiandienos europiečiai turi pritaikyti ES steigėjų projektą prie šios dienos pasaulio realijų.

Didžiausia problema, su kuria šiuo metu susiduriame - padėti europiečiams pasirengti globalizacijai. Vieniems globalizacija naudinga, kitiems žalinga. Tai gali skambėti kaip klišė, vis dėlto tai tiesa. Kad sėkmingai dalyvautų pasaulio ekonomikoje ir pasiektų tokį ekonomikos augimo tempą, kuris būtinas norint išlaikyti esamus gyvenimo standartus, Europa turi dar labiau stengtis išnaudoti savo kūrybinį potencialą ir pajėgumą, kad remiantis turimomis žiniomis būtų kuriami labai kokybiški gaminiai, paslaugos ir nauji verslo modeliai, kurių paklausa visame pasaulyje didėja. Tačiau Europa taip pat turėtų apsaugoti savo piliečius nuo neigiamo globalizacijos poveikio ir neturėtų palikti jų likimo valiai. Mano manymu, solidarumas ir įtrauktis taip pat yra svarbios Europos vertybės, kurioms reikėtų skirti daugiau dėmesio ateinančiais metais.

Energetinis saugumas ir energijos vartojimo efektyvumas bus pagrindiniai 2007 m. ES darbotvarkės klausimai. Kylančios naftos ir dujų kainos, didėjanti ES priklausomybė nuo kelių išorės tiekėjų ir klimato kaitos keliama grėsmė gali turėti poveikio ir paveiks kasdienį Europos piliečių gyvenimą. Spręsti šias problemas vien tik nacionaliniame lygmenyje nebus įmanoma. Joms spręsti būtina pažangi visos Europos energetikos politika.

Kad ir kokia veiksminga būtų ES ar kokios būtų svarbios jos institucijos ir "europinis aspektas", įtikinti Europos piliečius bus sunku, jei mums nepavyks užmegzti su jais dialogo. Elito vykdomos integracijos era jau praeityje. Piliečiais besirūpinanti Europa - tai tvirtus pamatus turinti Europa. Europa yra demokratinis projektas, reikalaujantis aktyvaus jos piliečių dalyvavimo, t.y. dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose ir kitur. Svarbu, kad piliečių balsai būtų išgirsti.

Šiuo metu jau veikia keletas puikių ES savanoriškų programų, kuriose panaudojamas didžiulis savanorių potencialas. Tai Europos savanorių tarnyba (EST), kuriai nuo 1996 m. vadovauja Europos Komisija. Ja siekiama pritraukti 18-25 m. jaunus žmones, ir Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas, kurio nariai teikia neįkainojamą humanitarinę pagalbą trečiosioms šalims, kurioms jos reikia. Vis dėlto manau, kad nepaisant šių ir panašių organizacijų sąžiningo darbo, Europos savanorių sektoriaus potencialas tikrai nėra iki galo išnaudojamas. Svajoju apie didelį "Europos solidarumo korpusą".

Europos variklis nesugedo, tačiau šiuo metu jis veikia ne visu pajėgumu. Kol ES bus nepakankamai demokratiška ir veiksminga, mūsų pastangos vykdyti tokią politiką, kokios iš mūsų tikisi piliečiai, nebus pakankamai vaisingos. Rytdienos Europos negalime statyti praeities įrankiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"