TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už karo nusikaltimus turi atsakyti

2016 10 12 6:00
Rusijos kariškiai su Georgijaus juostelėmis per paradą Rusijos karinėje bazėje Latakijoje, Šiaurės Vakarų Sirijoje (2016 metų gegužė). AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

Vladimiras Putinas ir Basharas al-Assadas gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus Sirijoje. Nors šiandien tai atrodo sunkiai tikėtina, teisinis kelias tam yra nutiestas.

Kol kas tarptautinė bendruomenė neranda būdų, kaip nutraukti Sirijos režimo ir jo sąjungininkės Rusijos daromus karo nusikaltimus, ypač Alepe. Tačiau įžūliai pamindami tarptautinės teisės normas abiejų šalių lyderiai ir kiti oficialūs pareigūnai tampa teisiškai pažeidžiami ateityje ir gali būti įvairiais būdais patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Johnas F. Kerry paskelbė stebinantį raginimą ištirti žvėriškumus Sirijoje. „Rusija ir režimas skolingi pasauliui daugiau nei tik paaiškinimą, kodėl jie toliau bombarduoja ligonines, medicinos įstaigas, vaikus, moteris. Tai veiksmai, kurie prašosi atitinkamo karo nusikaltimų tyrimo“, – pareiškė J. F. Kerry.

Akivaizdžių įrodymų, kad B. al-Assado režimas ir Rusijos valdžia vykdo tokius nusikaltimus kaip tyčinės civilių atakos, kolektyvinis baudimas, marinimas badu kaip karo priemonė, kankinimai, žudynės, nežmoniškas elgesys su belaisviais ir cheminių ginklų panaudojimas, netrūksta.

Nepaisant to, neatrodo, kad artimiausiu metu B. al-Assadas arba V. Putinas būtų priversti už tai atsakyti. Dešimtys šalių pritaria tam, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba perduotų nagrinėti nusikaltimus Sirijoje Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), bet niekas neabejoja, jog Rusija vetuos tokį žingsnį. Kadangi nei Rusija, nei Sirija nėra ratifikavusios TBT steigiamojo Romos statuto (to nėra padariusios ir JAV), be Saugumo Tarybos sprendimo šio teismo galios yra ribotos.

Atsakomybė iki pat V. Putino

JT tyrimo komisija demonstruoja visišką bejėgiškumą, atsisakydama įvardyti tokių žiaurumų kaip, pavyzdžiui, JT pagalbos vilkstinės subombardavimas praėjusį mėnesį, kaltininkus. JAV pareiškė, kad už šį dar vieną tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimą atsakinga Rusija. Kongresas yra parengęs sankcijų įstatymą, kuris nubaustų Sirijos vyriausybę, Rusiją ir Iraną už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui, tačiau Baltieji rūmai tam priešinasi.

Yra vilties, kad ateis laikas, kai Basharas al-Assadas ir Vladimiras Putinas bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Greičiausiai prireiks daugybės metų, jeigu ne dešimtmečių, kol nekaltos aukos Sirijoje sulauks teisingumo. Tačiau kelias į tokį persekiojimą jau nutiestas ir precedento, ir teisinės procedūros prasme.

Rusijos kariškiai užsitraukia baudžiamąją atsakomybę ne tik darydami karo nusikaltimus, bet ir talkindami Sirijos režimui. Tuo įsitikinęs Cherifas Bassiouni, vadovavęs JT tyrimams dėl karo nusikaltimų Jugoslavijoje, Bahreine bei Libijoje ir padėjęs sukurti TBT. Jis sako, kad tarptautinė teisė numato atsakomybę ir tiems, kurie duoda įsakymą, todėl aukšto rango Rusijos kariškiai ir politikai iki pat V. Putino taip pat gali būti persekiojami dėl savo pavaldinių veiksmų. „Įstatymas taikomas ne tik tiems, kurie davė įsakymą, bet ir tiems, kurie žinojo, jog tai karo nusikaltimas, ir nieko nepadarė jam sustabdyti“, – aiškino Ch. Bassiouni.

Pagal Ženevos konvenciją bet kuri valstybė gali pasitelkti vadinamąją universalią jurisdikciją ir patraukti Sirijos bei Rusijos lyderius už karo nusikaltimus. Tam tikslui sučiupusios asmenį šalys gali pasitelkti savo jurisdikciją. „Kiekvienas prisidėjęs Rusijos karininkas turėtų žinoti, kad nėra nuo to apsaugotas“, – pabrėžė Ch. Bassiouni.

Dar vienas būdas patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karo nusikaltimus – kelti bylas trečiosiose šalyse, kurių piliečiai tapo Sirijos ir Rusijos žvėriškumų aukomis. Buvęs JAV specialusis ambasadorius su karo nusikaltimais susijusiems pavedimams Stephenas Rappas ragina rengti ieškinius kiekvienoje šalyje, kurios piliečiai žuvo per vilkstinių bombardavimus.

Privatūs asmenys gali teikti civilinius ieškinius prieš užsienio lyderius JAV federalinei teismų sistemai, naudodamiesi įstatymu Dėl užsienio piliečių įvykdytų teisės pažeidimų (Alien Tort Claims Act), XVIII amžiaus statutu, nuo 1980 metų taikytu ir holokausto bei genocido Pietų Sudane aukų procesuose.

Jei pilietiniam karui Sirijoje pasibaigus ateis nauja vyriausybė, ji taip pat galės inicijuoti teisingumo procesą, areštuoti ir persekioti kaltininkus iš abiejų pusių ir net suteikti vaidmenį TBT.

Pagrasino Prancūzija

Šią savaitę Prancūzija jau pagrasino Damaskui ir Maskvai paprašyti TBT ištirti Sirijos režimo ir Rusijos nusikaltimus Alepe. Prieš tai Maskva vetavo Prancūzijos pateiktą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą. Šia rezoliucija Prancūzija siekė įsteigti neskraidymo zoną virš Alepo sakydama, kad tai vienintelis būdas apsaugoti nuo žūties civilius ir infrastruktūrą padalytame mieste. Maskva aiškina, kad rytinėje miesto dalyje įsitvirtinusi teroristų grupuotė „Al-Nusros frontas“, todėl prancūzų siūlymas bus apsauga teroristams. Rusija tuojau pakišo savo alternatyvų pasiūlymą, raginantį nutraukti smurtą Alepe, bet ne bombardavimus.

Dėl pozicijos, kurią Paryžius užėmė dėl Sirijos, neįvyks ir spalio 19 dieną numatytas V. Putino vizitas į Prancūziją.

Kai tai dar nebuvo žinoma, šios šalies užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault pareiškė, jog prezidentas Francois Hollande'as yra parengęs svečiui ne tik malonių frazių. Prancūzijos televizijai F. Hollande'as išsakė abejonių, ar apskritai norės pasimatyti su V. Putinu šiam viešint Paryžiuje. Vertindamas Rusijos veiksmus Sirijoje F. Hollande'as teigė: „Alepo gyventojai yra karo nusikaltimų aukos. Tie, kas padarė šiuos nusikaltimus, atsakys prieš tarptautinį teismą.“

„Negirdėjau apie jokius tyrimus ir nesiruošiu burti iš kavos tirščių“, – atsikirto Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Vėliau Kremlius pranešė sužinojęs, kad vienintelis F. Hollande'ą dominantis renginys, kuriame jis norėtų dalyvauti su V. Putinu, – darbo susitikimas dėl Sirijos. Tad esant tokiai atmosferai V. Putinas nepanoro vykti į Paryžių. Kremlius paprašė vizitą atidėti.

Karo nusikaltimams netaikomas senaties terminas. Minint 70-ąsias Niurnbergo proceso prieš nacius metines generalinė prokurorė Loretta E. Lynch priminė, jog šis procesas kaip tik ir parodė, kad karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui nėra nepasiekiami teisingumui.

Todėl yra vilties, kad ateis laikas, kai ir V. Putinas, ir B. al-Assadas galės būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"