TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už milijardinę paskolą - bankų auditas

2013 03 18 4:52
N.Anastasiadis mano, kad Kipro bankų auditas neišvengiamas. /AFP/Scanpix nuotrauka

Su finansiniais sunkumais susidūrusiam Kiprui pagalbos ranką ištiesė euro zonos valstybės. Už finansinę pagalbą jos reikalauja iš Kipro pažaboti pinigų plovimą ir leisti nepriklausomiems ekspertams atlikti jo bankų auditą.

Euro zonos valstybės pritarė 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) paskolai Kiprui. Tačiau ši paskola sukėlė karštus debatus Viduržemio jūros saloje. Kipro parlamentarai net atidėjo neeilinę sesiją paaiškėjus nepritarimo mastui šalyje. Paskolai nepritaria ir Kipro bankai. Jie baiminasi vienos iš būtinų paskolos sąlygų - privalomo pinigų plovimu įtariamų bankų audito.

Bankų auditas

Neseniai Kipro prezidentu tapęs Nikas Anastasiadis pripažįsta, kad pinigų plovimas - rimta Kipro problema. "Neturime ko slėpti. Pinigų plovimas Kipro bankuose egzistuoja. Mums būtina finansinė pagalba, todėl bankų auditas - neišvengiamas", - sakė Kipro prezidentas. Bankų auditą ketina atlikti nepriklausomi euro zonos valstybių ekspertai. Jie nepasitiki Kipro auditoriais, kurie gali būti artimai susiję su liūdnai pagarsėjusiais šalies bankais. "Pasitikime ir savo šalies auditoriais, tačiau jeigu Europa reikalauja, įsileisime nepriklausomus Senojo žemyno auditorius", - teigė N.Anastasiadis.

Kipro finansų ministras Michalis Saris tvirtina, kad būtina išlaikyti balansą tarp griežto audito ir banko paslapčių. "Negalime atskleisti visų bankų paslapčių. Tai būtų žalinga Kiprui. Tačiau turime sugrąžinti pasitikėjimą šalies bankais", - sakė M.Saris.

Šešėliniai pinigai

Sunkioje finansinėje padėtyje atsidūręs Kipras paskolos galėjo paprašyti ir iš kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių siaubo - Rusijos. Šios didžiausios pasaulio valstybės investicijos labai svarbios Kiprui. Tačiau Kipro ir Rusijos ryšiai kelia nerimą euro zonos valstybių politikams. "Rusai plauna pinigus Kipro bankuose. Nors jie daug investuoja į salos ekonomiką ir infrastruktūrą, tačiau investiciniai pinigai - šešėliniai", - tvirtino Vokietijos parlamentaras Carstenas Schneideris. Jis mano, kad Kipras yra euro zonos tamsusis arkliukas. "Per Kipro bankus šešėliniai pinigai patenka į euro zonos valstybių finansų rinkas. Jie gali destabilizuoti šias rinkas", - pridūrė jis.

10 mlrd. eurų paskola greičiausiai išgelbės Kiprą. Ši Viduržemio jūros sala į Bendriją įstojo 2004 metais ir į euro zoną įsiliejo 2008-aisiais. "Komunistų vyriausybė per daug išlaidavo. Šiuo metu turime milžinišką biudžeto deficitą. Reikėtų jį sumažinti", - sakė Kipro finansų ministras.

Kipro ekonomikai pakenkė ne vien komunistai. 2011 metais sprogimas karinio jūrų laivyno bazėje apgadino pagrindinę šalies elektrinę ir šalis susidūrė su elektros energijos stygiumi. Šis sprogimas pakenkė ir valstybės ekonomikai. Ją taip pat nusmukdė ir didžiausių Kipro bankų investicijos į prasiskolinusią Graikiją.

Finansiniai nusikaltimai

ES valstybių parlamentarai skeptiškai vertina euro zonos valstybių finansinę pagalbą Kiprui. "Neturėtume Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų skolinti valstybei, kurios bankai užsiima finansinėmis machinacijomis", - sakė C.Schneideris. Tačiau ilgametė Kipro kovos su pinigų plovimu agentūros vadovė Eva Rossidou-Papakyriacou mano, kad ES valstybių pareigūnai neatsižvelgia į sėkmingas Kipro reformas ir efektyvią kovą su finansiniais nusikaltimais. "Kipras labiau nei kitos ES valstybės stengiasi pažaboti finansinius nusikaltimus. Per pastaruosius metus daug nuveikėme ir užkirtome kelią didelio masto pinigų plovimui. Deja, Europa to neįvertina", - sakė E.Rossidou-Papakyriacou.

Kiprui atsikratyti finansinių nusikaltimų rojaus reputacijos bus be galo sunku. Čia dažnai įsikuria neapmokestinamosios korporacijos. Sala dėl mažų tarpvalstybinių sandorių mokesčių tampa finansinių nusikaltėlių prieglobsčiu. Patogi ir Kipro geopolitinė padėtis. Sala yra tarpinė stotelė tarp Europos ir Azijos. Vos už 150 mylių nuo jos yra Azijos finansų centras Beirutas, beveik toks pats atstumas Kiprą skiria nuo Turkijos Stambulo miesto - vartų į Europą.

Finansų prieglauda

Ilgus šimtmečius Kiprą valdė įvairios imperijos. Ši Viduržemio jūros sala priklausė Bizantijai, Venecijai, Osmanų imperijai. Nuo Pirmojo pasaulinio karo iki 1960 metų Kiprą valdė Didžioji Britanija. Šiuo metu Kipro sala padalyta. ES priklauso tik pietinė jos dalis. Į šios salos šiaurinę dalį 1974 metais įsiveržė Turkijos armijos kariai ir joje išsilaikė iki šiol. Šiaurinę ir pietinę Kipro dalį atskiria Jungtinių Tautų nustatyta buferinė zona. Gyventojų yra daugiau salos pietuose - 860 tūkst., o Šiaurės Kipre gyvena tik daugiau kaip ketvirtis milijono.

Kipro finansų pramonė ypač suklestėjo po salos padalijimo. Kipras tapo Artimųjų Rytų finansų prieglauda. Sovietų Sąjungos žlugimas į Kiprą pritraukė naujų klientų. Jo bankuose pinigus laikė buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, rusų mafija, Graikijos turtuoliai ir Artimųjų Rytų verslininkai.

Euro zonos finansų krizė skaudžiai smogė Kiprui. Šaliai reikalinga ES narių finansinė pagalba. Ir šią pagalbą Kipras gavo. Tačiau skolinti pinigai ne visiems patinka - jiems nepritaria tie, kurie užsiima nusikalstama pinigų plovimo veikla.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"