TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už netobulą, bet reikalingą ES

2009 10 02 0:00
Airijos referendumas gali pakirsti Europos viltis būti įtakinga galia pasaulyje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien Airijoje vyksta referendumas, dėl kurio dreba visa Europa. Kartą airiai jau atmetė Lisabonos sutartį, tačiau dabar tikimasi, jog ekonomikos nuosmukis ir suvokimas, kad iš jo išbristi padės tik Europos Sąjunga (ES), kitaip paveikė rinkėjus.

Antro referendumo dėl Lisabonos sutarties išvakarėse Airijos premjeras Brianas Cowenas perspėjo savo šalies gyventojus, kad Airijos ekonomikos atsigavimas priklauso nuo paramos Lisabonos sutarčiai. Dar vienas neigiamas atsakymas suduotų smūgį airių viltims atgaivinti savo ūkį ir nugramzdintų ES į nežinią.

Apklausos rodė, kad antro referendumo rezultatai bus priešingi pernykščiam, kai 53,4 proc. rinkėjų balsavo prieš Lisabonos sutartį. Dabar 55 proc. Airijos gyventojų ketina jai pritarti, prieš žada balsuoti 27 proc. žmonių.

"Balsas "už" būtinas, kad valstybė atsigautų", - tvirtino premjeras. Pasak jo, jei Airija nežengs pirmyn kartu su Europa, šalies kelias bus neaiškus ir abejotinas. B.Cowenas pridūrė, jog trečio referendumo dėl sutarties tikrai nebus.

Vieni kapstytis negali

Apžvalgininkų spėjimu, ūkio recesija didina palankaus balsavimo tikimybę. Airijos rinkėjai laiko ES potencialia gelbėtoja, galinčia ištraukti dar visai neseniai klestėjusią šalį iš finansų krizės. Prieš metus jokie ekspertai nesugebėjo nuspėti, kad po įspūdingo ekonomikos augimo vadinamojo Keltų tigro padėtis taip stulbinamai pasikeis. Prognozuojamas rekordinis 8 proc. Airijos bendrojo vidaus produkto nuosmukis, o nedarbas šalyje gali pasiekti 15 procentų. Tuomet jis bus trigubai didesnis negu prieš pirmąjį referendumą.

"Mums reikalinga visa įmanoma pagalba. Dabar ne laikas atsiriboti nuo tarptautinių organizacijų", - sakė Dublino švč. Trejybės koledžo ekonomikos profesorius M.Marshas.

Jam pritarė ir kiti ekspertai: airiai jau pamatė, kokį ekonominį saugumą suteikia narystė ES, ypač dalyvavimas euro zonoje. Be to, daug lėmė Airijos ir Islandijos lyginimas prieš pastarąją krizę ir jai įsibėgėjus. Kai 27 šalių ES nepriklausančios Islandijos ekonomiką ištiko krachas, Reikjavikas pasiprašė į ES, nes laiko ją saugiu uostu, galinčiu apsaugoti nuo finansų audros.

Kaip teigė Dublino ekonomikos ir socialinių tyrimų instituto profesorius Alanas Barrettas, ekonomikos nuosmukis privertė žmones geriau suvokti ES svarbą ir ypač įvertinti Europos centrinio banko (ECB) paramą, suteiktą per bankų krizę. Be ECB pagalbos Airijos finansų sistema būtų žlugusi neatkuriamai. Jei ECB nebūtų atlikęs 120 mlrd. eurų finansinės injekcijos, Airijos bankus būtų tekę uždaryti.

Ant kortos pastatyta labai daug

Tačiau kritikai abejoja, ar Lisabonos sutartis taps gelbėjimosi ratu Airijai. Vienas jos priešininkų kampanijos lyderių verslininkas Declanas Ganley priekaištauja, kad "krizę išgyvenusiam pasauliui siūloma ikikrizinė sutartis", ir tikisi, jog recesija sugros jų naudai. Mat griežto taupymo programą paskelbusios pagrindinės valdančiosios partijos populiarumas smuko, o šiandienos balsavimas rinkėjams gali tapti gera proga išreikšti nepasitenkinimą.

Referendumą Airijoje nervingai stebi ES lyderiai. Airių pareikštas "ne" galėtų sutrukdyti žengti didesnės ES integracijos ir plėtros link, pakirsti visuomenės ir investuotojų pasitikėjimą, bent trumpam smogti eurui. Dėl neaiškios Europos ateities investuotojai, galimas dalykas, pultų išparduoti eurus. Planai plėsti ES gali sustoti, tad blokui būtų sunku vaizduoti save pasauline ekonomine galia.

Lisabonos sutartis buvo parengta, kai olandų ir prancūzų rinkėjai 2005 metais atmetė ES Konstitucijos projektą. Jei Lisabonos sutartį ratifikuos visos ES valstybės, pagal ją bus pakeistos balsavimo taisyklės, kad būtų paprasčiau priimti sprendimus. Šis procesas pasunkėjo, kai ES nuo 2004 metų priėmė 12 naujų narių. Laikantis Lisabonos sutarties taip pat būtų įsteigti du nauji postai: Europos Vadovų Tarybos prezidento ir vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams.

Tačiau net airių parama nepanaikins visų kliūčių sutarčiai įsigalioti, nes kol kas ją pasirašyti atsisako Lenkijos ir Čekijos prezidentai Lechas Kaczynskis ir Vaclavas Klausas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"