TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Už vokiečius Briuselis nespręs

2012 08 16 6:10
Gyventojų laiškų su reikalavimu surengti referendumą vis daugėja. /Reuters nuotrauka 

Vakarų Europos šalys vis aktyviau svarsto, kiek toli gali eiti Europos integracija. Tuo metu, kai belgai linkę vis daugiau galių atiduoti Briuseliui, vokiečiai mano, kad tokiam sprendimui pirmiausia turėtų pritarti tauta, balsuodama referendume. 

"Artėjame prie ribos, kad referendumas dėl Europos ateities taps būtinas. Mes, liberalai, visada pasisakydavome už Europos Konstituciją. Būtinos bendros nuostatos bent jau dėl požiūrio į bankus", - dienraščiui "Hamburger Abendblatt" sakė Vokietijos laisvosios demokratų partijos (FDP) vadovas Raineris Bruederle. 

Šis politikas mano, kad jau po kelių savaičių Vokietijos konstitucinis tribunolas gali paskelbti, kad referendumas yra būtinas, be to, ir šalyje tvyro atitinkamos nuotaikos. Manoma, kad rugsėjo 12 dieną Konstitucinis tribunolas dar kartą įspės Vokietijos valdžią dėl jos pasirengimo pritarti Europos Sąjungos fiskaliniam paktui ir Europos stabilizavimo mechanizmui, kurie priimti tam, kad būtų paremtos prasiskolinusios euro zonos šalys. "Rugsėjį Konstitucinis tribunolas mums pasakys, kurie šių dokumentų punktai kertasi su mūsų pagrindiniu įstatymu", - sakė R.Bruederle.

Ir šis politikas Vokietijoje ne vienintelis, kuris mano, kad bus būtina rengti referendumą dėl didesnės Europos integracijos, jei jau apie tokią prabilta, nes tai susiję su Konstitucijos pakeitimu. Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble duodamas interviu savaitraščiui "Der Spiegel" taip pat sakė, kad artimiausiais metais Vokietijoje gali būti surengtas referendumas dėl naujos Konstitucijos, kuri leis išplėsti, palyginti su dabartiniu pagrindiniu įstatymu, Europos integracijos ribas ir leis suteikti Briuseliui daugiau galių kontroliuoti šalies biudžeto politiką. "Žinoma, gali tekti suteikti daugiau galių Briuseliui, tačiau tai turi nuspręsti vokiečių tauta", - pabrėžė W.Schaeuble.

Prieš kelias dienas prie balsų, agituojančių už referendumą, choro, prisidėjo ir opozicinės socialdemokratų partijos vadovas Sigmaras Gabrielis. Jis pasisakė už bendrą euro zonos prasiskolinusių šalių atsakomybę ir kartu už griežtą valstybių narių biudžeto kontrolę. Tačiau, kad tai būtų įmanoma padaryti praktiškai, būtini Vokietijos Konstitucijos pakeitimai, todėl reikia sušaukti konstitucinį suvažiavimą, kuris parengtų pagrindinio šalies įstatymo pakeitimus, juos po to reikės pateikti tautai, t. y. vokiečiai jiems turės pritarti per referendumą.

Jau kelis kartus referendumo dėl bendros euro gelbėjimo politikos reikalavo ir Bavarijos ministras pirmininkas Horstas Seehoferis. Vokietijos Konstitucija, taip pat Karlsrūhėje įsikūrusio Konstitucinio tribunolo nutarimai numato labai siaurus Europos integracijos rėmus, tas šiuo metu smarkiai riboja Vokietijos vyriausybės veiksmus kovojant su skolų krize euro zonoje. Per kelerius pastaruosius metus Karlsrūhės teisėjai jau kelis kartus turėjo tarti savo svarų žodį dėl Europos antikrizinės politikos, primindami Vokietijos vyriausybei, kad ji privalo informuoti parlamentą apie savo veiksmus ir tartis su juo.

Tribunolo nuomone, Bundestago kompetencija biudžeto klausimais yra vienas veikiančios Konstitucijos stulpų. Todėl birželį susirinkusiems Konstitucinio tribunolo teisėjams teko dar kartą išbarti Angelos Merkel vyriausybę už tai, kad ji nesuteikė Bundestago nariams būtinos informacijos apie Europos stabilizavimo mechanizmą, po ko kanclerė pripažino, kad ji "jau pasiekė savo kompetencijos ribas".

Šiuo metu Konstitucinio tribunolo sprendimo laukia ir pačios Vokietijos forsuotas fiskalinis paktas dėl finansinės drausmės sustiprinimo. Kai kurių komentatorių nuomone, rugsėjo 12 dieną skelbdamas savo sprendimą tribunolas net gali paskelbti, kad būtinas referendumas dėl naujos Vokietijos Konstitucijos priėmimo.

Tačiau šalies gyventojai vis dar labai atsargiai žiūri į referendumus, nes praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje jais mėgo naudotis naciai, norėdami įtvirtinti savo valdžią. Be to, Vokietijos pagrindinis įstatymas nurodo priimti sprendimus referendumu tik tuomet, kai tai susiję su Vokietijos žemių sienų keitimu arba kai reikia patvirtinti naują Konstituciją.

Tačiau žinant, jog paprasti Vokietijos gyventojai nėra dideli ES entuziastai, ir jie yra už tai, kad sprendimus priimtų Berlynas, o ne Briuselis, abejotina, jog vyriausybė ryžtųsi didesnei integracijai neatsiklaususi tautos. Nevyriausybinė organizacija "Daugiau demokratijos" jau ėmė rinkti gyventojų laiškus, kuriuose reikalaujama surengti referendumą dėl pritarimo fiskaliniam paktui ir Europos stabilizavimo mechanizmui.

"Hamburger Abendblatt", "Der Spiegel", AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"