TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Uzbekistanas nori amerikietiškų ginklų

2013 02 06 6:39
Uzbekistaną domina iš Afganistano pasitraukiančių NATO šalių ginkluotė. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Vidurinės Azijos valstybė Uzbekistanas tikisi papildyti savo karinį arsenalą iš Afganistano besitraukiančių NATO šalių ginkluote. Ji derasi su JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos pareigūnais ir už karinę techniką siūlo logistines paslaugas.

Uzbekistanui iki šiol taikomas prieš dešimtmetį paskelbtas ginklų embargas, tačiau ši Vidurinės Azijos valstybė norėtų jį sulaužyti. NATO karių pasitraukimas iš Afganistano - pats tinkamiausias metas. Išvykstančios NATO pajėgos turės išgabenti seną ir nereikalingą karinę techniką, o tam reikės sausumos kelių, laivų ar lėktuvų. Uzbekistanui tai svarbus koziris. Jis gali pasiūlyti šalies oro bazes ir gerus sausumos kelius, bet mainais norėtų gauti karinės technikos ir ginkluotės.

Vakarų valstybėms šis Uzbekistano noras priimtinas, tačiau Kremliui tai atrodo akiplėšiška. Rusija remia uzbekų kaimynę Kirgiziją ir yra sudariusi su ja 1 mlrd. dolerių vertės ginklų sandorį. Uzbekistanas, siekiantis neatsilikti nuo Kirgizijos, NATO valstybes mato kaip potencialias ginklų tiekėjas. "Uzbekistanas nori derėtis. Šiuo metu jam reikalinga NATO šalių karinė technika ir ginkluotė, - sakė Barnardo koledžo profesorius Alexanderis Cooley ir pridūrė: - Jeigu Uzbekistanas tai gaus, jis neabejotinai įgis svarų karinį pranašumą prieš kaimynus."

Korumpuota ir žiauri valstybė

Uzbekistanas - viena korumpuočiausių pasaulio valstybių. Organizacijos "Transparency International" duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą ji yra šešta pasaulyje. Šią šalį valdantis režimas žiauriai susidoroja su politiniais kaliniais. Žmogaus teisių organizacijų ataskaitose skelbiama, kad kai kurie politiniai kaliniai buvo nežmoniškai kankinami ir mirė nuo nudegimų - kalėjimo prižiūrėtojai juos gyvus įmetė į verdantį vandenį.

Būtent šių organizacijų ataskaitos ir privertė NATO valstybes taikyti Uzbekistanui ginklų embargą. Tačiau nuo žiauraus susidorojimo su politiniais kaliniais jau praėjo dešimt metų. Dabar Aljansas palankiau žiūri į šią Vidurinės Azijos šalį. Jam reikalingi sausumos keliai ir oro bazės, kad galėtų iš Afganistano išgabenti karinį transportą.

NATO valstybėms parankiausia pasinaudoti Pakistano sausumos ir jūros keliais. Jais iš Afganistano planuojama išvežti 70 tūkst. transporto priemonių ir 120 tūkst. laivų konteinerių. Tačiau Pakistanas - neprognozuojama šalis. Ji už logistikos paslaugas gali pareikalauti didelių pinigų arba neįsileisti NATO karių į savo teritoriją. Per diplomatinę krizę 2011 ir 2012 metais Pakistanas jau parodė ragus JAV - neleido amerikiečiams naudotis jo sausumos ir jūros keliais. Taigi Uzbekistano pasiūlymas suteikti logistikos paslaugas už karinę techniką NATO valstybėms gali tapti geriausia alternatyva.

Logistikos problemos

JAV vyriausybė šiuo metu rimtai svarsto Uzbekistano siūlymą sudaryti abiem šalims naudingus mainus ir žada panaikinti prieš dešimtmetį priimtą apribojimą dėl ginklų pirkimo. Amerikiečiai puikiai prisimena, su kokiomis logistikos problemomis susidūrė 2011 metais, kai turėjo išvežti karinę techniką iš Irako. Čia JAV kariai buvo priversti palikti dešimtis tūkstančių gyvenamųjų priekabų ir daugybę šarvuočių, nes išgabenimo išlaidos viršijo jų vertę. Ginklų ir karinės technikos išvežimas - ne vien amerikiečių, bet ir daugelio kitų iš karo pasitraukiančių šalių problema. Dar 1989 metais išeidami iš Afganistano sovietai šiame ekonomiškai silpname krašte paliko daugybę senų ginklų, o vėliau jie pateko į Talibano rankas.

JAV nenori sekti sovietų pėdomis, todėl galingiausiai pasaulio valstybei naudingiau, kad sena karinė technika atsidurtų Uzbekistane, nei liktų talibams. JAV valstybės departamentas jau pranešė, jog perteklinė karinė technika gali būti parduota arba atiduota Uzbekistanui už logistikos paslaugas. Uzbekai apsidžiaugė išgirdę šią žinią ir pradėjo reikalauti modernesnės bei galingesnės karinės technikos. Jų netenkina vien sraigtasparniai, minų ieškikliai ar naktinio matymo žiūronai. Uzbekai ėmė derėtis dėl kovinių šarvuočių, 14 tonų sveriančių sunkvežimių, kurie apsaugo nuo pakelės bombų, ir modernių nepilotuojamų lėktuvų.

Papiktino derybos

Uzbekistanas suprato, kad norėdamas gauti šiuos ginklus jis turi atitolti nuo Rusijos. Praėjusių metų gruodį šalis pasitraukė iš Rusijos regioninio saugumo bloko - Kolektyvinės saugumo sutarties organizacijos. Šiek tiek anksčiau uzbekai pradėjo derėtis su Vokietijos ir Didžiosios Britanijos kariniais pareigūnais dėl šių valstybių karinio transporto ir ginkluotės įsigijimo.

Uzbekistano derybos su Vokietija papiktino šios Europos Sąjungos narės parlamentą. "Uzbekams nereikia civilinės pagalbos. Jie tenori ginklų ir karinės technikos. Jeigu uzbekai jos negaus, bus brangiai apmokestintas naudojimasis šalies infrastruktūra", - kalbėjo Vokietijos parlamentarė Viola von Cramon.

Žmogaus teisių grupėms Uzbekistano ir Vakarų valstybių derybos sukėlė išgąstį. "Uzbekistanas - viena žiauriausių pasaulio šalių. Lankiausi Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir kitose Azijos valstybėse, tačiau tokio žiaurumo kaip Uzbekistane nemačiau. Vien Andižane 2005 metais uzbekų kariškiai nužudė 745 nekaltus protestuotojus. Dar daugiau jų įkalino ir žiauriai kankino", - pasakojo žmogaus teisių stebėtojas Steve'as Swedlowas.

"The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"