TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Uzbekistanas po I. Karimovo: nežinomybė sklaidosi

2016 10 14 6:00
Gruodžio 4 dieną Uzbekistane bus renkamas naujas prezidentas. AFP/Scanpix nuotraukos

Uzbekistano lyderis Islamas Karimovas beveik 27 metus tvirtai laikė valstybės vairą. Kai jis mirė, daugelis svarstė, kas ir kaip toliau valdys šalį. Kai kurie net prognozavo, kad dėl svarbaus posto Uzbekistane gali kilti nuožmi politikų klanų kova. Tačiau valdžios perdavimas vyksta gana sklandžiai – įpėdinis jau aiškėja.

Rugsėjo pradžioje Uzbekistano parlamentas pavedė šalies prezidento pareigas laikinai eiti ministrui pirmininkui Šavkatui Mirzijojevui, nors pagal Konstituciją ši pareiga priklausė Senato pirmininkui Nigmatulai Juldaševui.

Politikos apžvalgininkai mano, kad gruodžio 4 dieną vyksiančius prezidento rinkimus laimės būtent 59-erių Š. Mirzijojevas – ištikimas I. Karimovo bendražygis. Taškento irigacijos ir mechanizacijos instituto absolventas premjero pareigas eina nuo 2003 metų. Politiką labai palaiko šalies saugumo struktūrų vadai.

Kaip teigė naujienų agentūros „Fergana“ vyriausiasis redaktorius Danilas Kislovas, Uzbekistane daug kas priklauso nuo saugumo tarnybų. Š. Mirzijojevas susijęs su Nacionaline saugumo tarnyba, be to, yra artimas prezidento šeimos draugas. Taigi niekas per daug nepasikeistų, jeigu būtent jis pakeistų I. Karimovą.

Turi įtikinti visuomenę

Š. Mirzijojevas dar nėra oficialiai įregistruotas kaip Liberalų demokratų partijos kandidatas į prezidentus, bet jo rinkimų kampanija jau įsibėgėja. Laikinasis vadovas susitinka su gyventojais, leidžia dekretus ir pasirašo įstatymus.

59-erių Šavkatas Mirzijojevas - ištikimas Islamo Karimovo bendražygis.

Glazgo universiteto Vidurinės Azijos studijų ekspertas Luca Anceschi sako, kad Š. Mirzijojevas nori būti matomas, nes ne visi uzbekai jį pažįsta. Valdant I. Karimovui politikas laikėsi šešėlyje ir, kaip rodo „WikiLeaks“ nutekinta informacija, net buvo nurodęs valstybinei žiniasklaidai nerodyti jo nuotraukų, kad prezidentui nekiltų pavydas.

Dabar Š. Mirzijojevas bando atsigriebti – per dvi savaites aplankė 8 iš 13 Uzbekistano regionų. Tiesa, jis iki šiol vengia vykti į Ferganos slėnį, kuriame, kaip manoma, gyventojų nepasitenkinimas valdžia yra didžiausias. Tenykščiai žmonės vis dar prisimena, kaip prieš dešimtmetį kariuomenė žiauriai nuslopino Andižane kilusį didelį protestą.

Š. Mirzijojevas, regis, jau dabar siekia įtvirtinti savo galią: pertvarko ministrų kabinetą, skiria naujus policijos vadus ir prokurorus. Net pakeitė švietimo ministrą ir jo pavaduotoją. Kalbama, jog ši ministerija vaidina svarbų vaidmenį per rinkimus užmezgant ryšius su rinkėjais.

Regioninė žiniasklaida taip pat pranešė, kad Š. Mirzijojevo šeima perėmė dalį įmonių, priklausiusių Karimovų šeimai. Vis dėlto valstybės finansų ir įtakingų agentūrų kontrolės nepakanka. Norėdamas valdyti Uzbekistaną būsimasis prezidentas dar turi įveikti I. Karimovo palikimą ir įtikinti žmones, kad yra teisėtas jo įpėdinis.

Uzbekistano režimo teisėtumas buvo grindžiamas I. Karimovo asmenybe. Bet kokia mintis, kad kas nors kitas galėtų perimti valdžią, buvo kuo greičiau užgniaužiama. Valstybės propaganda nesiliaudama kartojo žmonėms, jog su šiuo lyderiu Uzbekistano laukia puiki ateitis. Todėl per laidotuves piliečiai raudojo ir tvirtino, kad I. Karimovas buvo ne tik tautos lyderis, bet ir jos tėvas.

Š. Mirzijojevas žadėjo sekti pirmtako pėdomis. Maža to, jis panaikino keletą nepopuliarių ankstesnės valdžios nutarimų, pavyzdžiui, neplanuotus įmonių auditus. Politikas taip pat sušvelnino ūkininkams nustatytus užsienio valiutos įplaukų suvaržymus, atidarė visuomenei kelius, kuriais važinėjo tik prezidento palyda.

Šios priemonės turėtų padaryti įspūdį žmonėms. Sostinės Taškento gyventojas BBC žurnalistams sakė, kad naujajam lyderiui rūpi tauta, todėl daugelis jį vertina gana optimistiškai. Tačiau, anot ekspertų, visa tai laikina.

Kas toliau?

Ne mažiau klausimų kyla, kur pasuks Uzbekistanas, kai bus išrinktas naujas lyderis. Ar verta tikėtis demokratinių permainų? O gal naujasis prezidentas bus dar griežtesnis už savo pirmtaką?

Š. Mirzijojevas ragino palaikyti atvirą dialogą su Tadžikistanu, su kuriuo santykiai nėra patys geriausi. Jis taip pat pakvietė Kazachstano delegaciją pasitarti dėl ginčijamų pasienio teritorijų.

Didžiosios Britanijos Niukaslo universiteto eksperto Alisherio Khamidovo manymu, taip būsimasis lyderis mėgina įtvirtinti savo pozicijas. „Kai valdžioje nebėra I. Karimovo, Uzbekistano politiniam elitui reikia naujų valdžios teisėtumo formų. Tai galėtų būti geri santykiai su didžiosiomis valstybėmis, tokiomis kaip Rusija, ir kaimynais“, – aiškino jis.

Tačiau nevertėtų tikėtis, kad Uzbekistanas siektų atsigręžti į Vakarus. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas jau per laidotuves užsiminė, jog Maskvos ir Taškento santykiai tik stiprės.

Kaip tvirtina JAV Rauano universiteto profesorius Lawrence'as Markowitzius, šie veiksmai – paviršutiniški. Jo teigimu, Uzbekistane negalima tikėtis jokių politinės sistemos pokyčių, nes institucijos pernelyg silpnos, kad pajėgtų sumažinti prezidento galias. Politinis elitas siekia žūtbūt išsaugoti dabartinę padėtį, kuri leidžia krautis turtus.

Uzbekistanas neturi jokios demokratiškų rinkimų patirties, tad veikiausiai tęs tą pačią represijų politiką. Kai kurie apžvalgininkai neatmeta tikimybės, kad naujasis prezidentas bus dar kietesnės rankos šalininkas nei pirmtakas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"