TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Uždelstas radikalų mečetės galas

2010 08 14 0:00
Al Kudso mečetė įsikūrusi neišvaizdžiame pastate, netoli Hamburgo raudonųjų žibintų kvartalo.
AFP/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę policija uždarė Hamburgo mečetę, kurioje dažnai lankydavosi mirtininkai, užgrobę keleivinius lėktuvus 2001 metų rugsėjo 11 dieną. Ne vienam kilo klausimas - kodėl tai buvo padaryta tik po 9 metų nuo teroristinių išpuolių Niujorke?

Prieš išvykdami į Jungtines Valstijas trys iš Rugsėjo 11-osios atakose dalyvavusių lėktuvo pagrobėjų dažnai susitikdavo Hamburgo Al Kudso mečetėje. Tarp jų buvo ir kuopelės lyderis Mohammedas Atta, nukreipęs pirmąjį lainerį į Pasaulio prekybos centro dangoraižius. Beveik dešimtmetį stebėjusi radikalų veiklą dabar policija pareiškė, kad mečetė išliko pagrindinė Hamburge veikiančių musulmonų ekstremistų susitikimų vieta. Kartu su islamo šventykla buvo uždarytas ir vienas musulmonų kultūros centras.

Rugpjūčio 9-osios paryčiais vykusio reido metu mečetę apieškojo 20 policininkų. Jie nieko nesuėmė, nors Sirijos kilmės vokietį Mamouną Darkanzanli įvardijo kaip "neapykantos skelbėją", susijusį su naujokų verbavimu šventajam karui. Anot jų, musulmonų bendruomenei, siejamai Hamburgo mečetės, priklauso maždaug 25 asmenys. Vokietijos žiniasklaida suskaičiavo, kad Hamburge gyvena maždaug 45 žmonės, žinomi kaip musulmonai ekstremistai, remiantys šventąjį karą. Penktadieniais neišvaizdžiame pastate įsikūrusioje mečetėje lankydavosi 200-250 žmonių - pagal Europos didmiesčio standartus tai nėra daug.

Policijos delsimą lėmė nuostata, kad uždarius radikalų mečetę (kaip ir viešuosius namus ar narkotikų landynę) žmonės ras kitą susitikimų vietą, kur tęs pradėtą veiklą. Tačiau neryžtingus teisėsaugininkus spaudė žiniasklaida, kartkartėmis pirmuosiuose puslapiuose pamėtėdama istorijų apie jaunus vyrus, Al Kudso mečetėje patrauktus į radikalų pusę. Maždaug dešimt šioje mečetėje besilankiusių vyrų pernai išvyko į Pakistaną ar Afganistaną, tikriausiai siekdami patekti į kovotojų mokymų stovyklas.

Uždarius šventyklą ta pati žiniasklaida pagyrė Hamburgo valdžią, tačiau ilgą delsimą įvardijo kaip dar vieną šalies silpnumo požymį kovoje su islamo terorizmu. "Vokietijai trūksta išsamios deradikalizacijos strategijos, kuri neapsiribotų tik draudimu asmenims rinktis įvairiose vietose", - rašo "Die Tageszeitung".

Beje, į policijos akiratį Al Kudso mečetė pirmą kartą pakliuvo dar 1998-aisiais. Tuomet viename Miuncheno rajonų buvo suimtas sudanietis Mamdouhas Mahmudas Salimas, apkaltintas bandymu įkurti "Al Qaedos" filialą Vokietijoje. Kai M.M.Salimas buvo deportuotas į Jungtines Valstijas ir nusiųstas į kalėjimą, Vokietija pradėjo tirti jo kontaktus. Policininkai aptiko, kad sudanietis buvo užmezgęs ryšius su prekybininku M.Darkazanli, Al Kudso mečetės nariu. Tai paskatino juos atkreipti dėmesį į Hamburgo islamo šventyklą ir joje besilankančius žmones.

Pareigūnams užkliuvo ir trys vyriškiai, vėliau laineriais įsirėžę į Pasaulio prekybos centrą. Tačiau vyrukai nieko įtartino neveikė - bent pagal to meto nuostatas, kai teroristai Vokietijoje bandydavo įsigyti sprogmenų ar masinio naikinimo ginklų. Tada niekas nepagalvojo apie ideologijos galią, tad galiausiai bylą policija nutraukė. Po Rugsėjo 11-osios imamas M.Darkazanli buvo pradėtas stebėti nuolat. Jis yra įrašytas į Europos stebimų teroristų sąrašą, nors niekada taip ir nebuvo įrodyta, kad jis susijęs su 2001-ųjų metų įvykiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"