TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Užimti Krymo oro uostai

2014 03 01 6:00
Simferopolio oro uostą užėmę automatais ginkluoti ir karines uniformas vilkintys asmenys ne itin ir slėpė, kad priklauso Rusijos ginkluotosioms pajėgoms. Reuters/Scanpix nuotrauka

Naujoji Ukrainos valdžia apkaltino Rusijos pajėgas ginkluota invazija į Krymo oro uostus ir paprašė tarptautinės pagalbos siekiant išsaugoti Ukrainos suverenumą.

Naktį į penktadienį nežinomi ginkluoti žmonės, vilkintys maskuojamąsias uniformas be skiriamųjų ženklų, užėmė Simferopolio ir Sevastopolio oro uostus Kryme. Kas jie tokie - žinios prieštaringos. Buvo sakoma, jog tai galbūt Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno kariškiai arba Rusijos specialiosios pajėgos, o gal vadinamieji Krymo draugovininkai - į savigynos būrius pradėjusios burtis prorusiškos Krymo jėgos. Vietos totorių televizijos kanalas ATR tvirtino, kad Simferopolio oro uoste buvo apie 150 šalmuotų ir automatais ginkluotų kariškių, kalbančių su "aiškiai rusišku akcentu".

Vėliau pranešta, kad oro uostai dirba normaliu režimu, nors ginkluoti žmonės iš jų nepasitraukė. Vietos žurnalistai paskelbė, jog Rusijos kariškiai blokavo Simferopolio Belbeko oro uostą, kad neleistų atvykti kažkokiems kovotojams.

Taip pat pranešama, kad Sevastopolyje į ligoninę paguldytas Viktoro Janukovyčiaus paskirtas Ukrainos kariuomenės vadas Jurijus Iljinas. Regis, jį ištiko infarktas. J.Iljinas ir toliau davė įsakymus Kryme, nors tokių įgaliojimų nebeturėjo. Susiklosčius itin įtemptai padėčiai Kryme, suimti šį žmogų būtų neįmanoma, nors jis kaltinamas tuo, kad įsakė pasiųsti prieš Maidaną kariuomenę.

Kijeve reakcija į ginkluotų asmenų pasirodymą Krymo oro uostuose buvo griežta. Vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas apkaltino Rusijos pajėgas "ginkluota invazija, okupacija ir visų tarptautinių susitarimų bei normų pažeidimu". Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas sušaukė neeilinį pasitarimą su saugumo tarnybų vadovais. Ukrainos parlamentas paragino Rusiją „sustabdyti veiksmus, turinčius pasikėsinimo į Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą požymių", nepalaikyti jokių separatizmo apraiškų Ukrainoje, taip pat paprašė JAV ir Didžiosios Britanijos išlaikyti paktą, pasirašytą su Rusija, kad būtų užtikrintas Ukrainos suverenumas.

Turimos galvoje garantijos, numatytos 1994 metų gruodžio 5-osios memorandume, kurį Ukraina pasirašė su Didžiąja Britanija, Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis Budapešte. Šiuo dokumentu Ukraina atsisakė viso branduolinio arsenalo, likusio šalyje žlugus Sovietų Sąjungai, mainais į jos nepriklausomybės, suvereniteto ir sienų apsaugos garantijas.

Rusijos pareigūnai neigė, kad šalis prisidėjo prie reidų Kryme.

Kovos laukas persikėlė į Krymą

Šiomis dienomis Krymas, vienintelis Ukrainos regionas, kuriame daugumą gyventojų sudaro etniniai rusai, tapo svarbiausiu naujosios Ukrainos vadovybės ir tų, kurie yra lojalūs Rusijai, kovos lauku. Ketvirtadienį grupė ginkluotų vyrų užėmė Krymo parlamentą ir iškėlė virš jo Rusijos vėliavą. Vėliau parlamentas paskelbė, kad gegužės 25 dieną bus surengtas referendumas dėl Krymo autonominių galių išplėtimo, ir išrinko naują premjerą - judėjimo "Rusų vienybė" lyderį Sergejų Aksionovą. Šis pareiškė pripažįstantis teisėtu prezidentu prieglobstį Rusijoje gavusį V.Janukovyčių ir laukiantis Rusijos pagalbos.

Tuo metu Kijeve O.Turčynovas paskyrė naują atstovą Krymo autonominėje respublikoje - Serhijų Kunicyną, Aukščiausios Rados deputatą iš UDAR frakcijos, Krymo parlamento narį, kuris anksčiau du kartus vadovavo Krymo ministrų tarybai. Jam pavesta būti Kijevo ir Krymo tarpininku ieškant krizės sureguliavimo būdų.

Kalbos įstatymas - kiršinanti klaida

Kijeve taip pat planuojama atšaukti kalbos įstatymo pakeitimus, kurie buvo padaryti pirmą dieną po revoliucijos pergalės ir dabar laikomi akivaizdžia klaida, nes įžiebė dar didesnę įtampą ir taip įkaitusioje atmosferoje. Tais pakeitimais buvo atšauktas rusų kalbos, kaip regioninės, statusas, ir Kryme tai sukėlė tikrą sprogimą. Žmonės šaukė, kad nenori būti verčiami kalbėti ukrainietiškai.

Į tai sureagavo pats provakarietiškiausias Ukrainos miestas Lvovas, ukrainietiško nacionalizmo tvirtovė. Pirmiausia ten grupė intelektualų pasmerkė kalbos įstatymo pakeitimus, vietos televizijos kanalas iškart surengė laidą rusų kalba, o trečiadienis buvo paskelbtas Rusų kalbos diena, kai visi lvoviečiai pasirinko kalbėti rusiškai. Lvovo žmonės pareiškė šitaip norintys parodyti solidarumą su Ukrainos rusakalbiais. Į akciją įsitraukęs miesto meras Andrijus Sadovijus pabrėžė, kad kalbėti rusiškai, tiesa, su akcentu, jam jokia problema. "Lvovas atviras pasauliui", - pakartojo meras rusiškai, ukrainietiškai, lenkiškai ir angliškai.

Tačiau akivaizdu, kad šis lvoviečių gestas nebeatitaisys žalos, kurią padarė skubotas ir kol kas visiškai nereikalingas parlamento sprendimas dėl rusų kalbos statuso. Pakeitimą prastūmė ultranacionalistinė partija "Svoboda".

Įšaldė pinigus

Austrija įšaldė 18 ukrainiečių, kurie įtariami žmogaus teisių pažeidimais ir korupcija, lėšas. Tai vakar pranešė Austrijos užsienio reikalų ministerija, bet neįvardijo asmenų, prieš kuriuos griebtasi šių priemonių.

Tokių pat žingsnių ėmėsi ir Šveicarija. Ji paskelbė, jog įšaldys V.Janukovyčiaus ir jam artimų asmenų sąskaitas, jei tokios bus aptiktos Šveicarijos bankuose. Šveicarijos vyriausybė paragino šalies finansines institucijas atkreipti dėmesį į pervedimus iš Ukrainos.

Kol kas neaišku, ar nušalintas ir į Rusiją pabėgęs, bet vis dar teisėtu Ukrainos prezidentu save laikantis V.Janukovyčius ir jo šeima laikė savo pinigus Šveicarijoje. Žinoma tik tai, kad jo sūnus Aleksandras 2011 metais Ženevoje atidarė savo firmos "Mako Trading SA" filialą ir per trejus metus jo sąskaitose sukaupė apie 365 mln. eurų. Europos Parlamentas taip pat rengia rezoliuciją dėl viso V.Janukovyčiaus ir jam artimų asmenų turto įšaldymo, kol bus ištirta, kaip tas turtas įgytas.

Tuo metu Kijevas paskelbė prašysiąs Maskvos išduoti V.Janukovyčių. Ukraina yra paskelbusi nuversto prezidento tarptautinę paiešką ir nori jį teisti.

Per spaudos konferenciją Rusijos Rostovo prie Dono mieste V.Janukovyčius pareiškė, kad jis nebuvo nuverstas, pasakojo, kaip Kijeve į jį šaudė ir kaip jis turėjo gelbėti gyvybę nuo fašistinių jėgų. V.Janukovyčius žadėjo grįžti į Ukrainą, kai tik bus garantuotas jo ir jo šeimos saugumas.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"