TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Užmirštas Lenkijos istorijos puslapis

2016 08 10 6:00
Lenkai laiko plakatą, kuris skelbia: "Šiandien imigrantai, rytoj teroristai." Reuters/Scanpix nuotrauka

Iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių plūstantys pabėgėliai – viena aktualiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Europa. Pagal Europos Sąjungos (ES) sutartą pasidalijimo schemą Lenkija turėtų priimti 7,6 tūkst. pabėgėlių. Tačiau Varšuva griežtai nepritaria privalomoms migrantų perkėlimo kvotoms. Kai kurie apžvalgininkai primena, kad maždaug prieš pusę amžiaus panašios pagalbos reikėjo patiems lenkams.

Šiemet gegužę įtakingas Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad šalis, baimindamasi dėl savo saugumo, nepriims nė vieno pabėgėlio. Jam pritaria ir didelė šalies gyventojų dalis. Panašiu metu paskelbti viešosios nuomonės tyrimo agentūros (CBOS) apklausos rezultatai parodė, kad 55 proc. lenkų nepasirengę priimti karo pabėgėlių. 39 proc. apklaustųjų sutiktų tai padaryti, jei pasibaigus karui migrantai grįžtų namo.

Kaip neseniai sakė Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, šalis jau turėtų keletą musulmonų apgyventų rajonų, jei parlamento rinkimų baigtis pernai būtų buvusi kitokia. Jo teigimu, buvusi valdžia pernelyg pataikavo Briuseliui, kuris aplaidžiai sprendė krizę.

Pabėgėliai iš Lenkijos. Teheranas, 1943 metai. /notesfrompoland.com nuotrauka

Bijo užsieniečių

Pernai Lenkijoje prieglobsčio prašė apie 12 tūkst. žmonių. Dauguma jų – čečėnai (beveik 8 tūkst.) ir ukrainiečiai (3 tūkst.). Po jų eina gruzinai (400), sirai (300), armėnai (200). Per pirmus tris šių metų mėnesius gauta apie 2,6 tūkst. prieglobsčio prašymų.

Lenkijoje šiuo metu gyvenantys užsieniečiai sudaro vos 0,4 proc. šalies gyventojų. Tai yra nepalyginti mažiau nei Vakarų Europoje. Tačiau lenkai į užsieniečius – ypač musulmonus – žvelgia su baime. Jie bijo, kad atvykėliai įsigalės šalyje. „Mes esame lenkai – krikščionys. Čia nereikia statyti mečečių“, – sakė vienas vyresnio amžiaus vyras.

Vis didesnį susirūpinimą kelia Lenkijos ir Vokietijos pasienis. Ten gyvena nemažai musulmonų, kurie vyksta į Lenkiją pigiau apsipirkti. Būtent šie atvykėliai dažnai tampa ksenofobinių išpuolių taikiniu.

Galimos neigiamo visuomenės požiūrio priežastys – informacijos trūkumas ir politinių jėgų kurstomas nepasitikėjimas. Vis dėlto sunku suprasti, kodėl lenkai pabėgėliams užveria duris, kai patys bėgdami nuo karo buvo sutikti svetingai.

Pabėgėlių stovykla. Teheranas, 1943 metai. /en.wikipedia.org nuotrauka

Bėgo daug lenkų

Per Antrąjį pasaulinį karą daugiau kaip 40 mln. europiečių stengėsi išvengti kraujo praliejimo. Karo negandos žemyną kamavo daugiau kaip šešerius metus. Kaip rašo istoriniai šaltiniai, itin didelę nuo karo bėgusių žmonių dalį sudarė Rytų Lenkijos piliečiai. Tai paskatino Sovietų Sąjungos kariuomenės invazija į šalį 1939 metų rugsėjį.

Nors dažnai prisimenamos buvusios prieglobsčio prašytojų stovyklos Vakarų Europoje ir Amerikoje, mažai kalbama apie kitas europiečių kryptis – Vidurio Rytus, Afriką ir Indiją. Tos pabėgėlių stovyklos daugiausia buvo įkurtos teritorijose, kurioms vadovavo britų kolonijinė valdžia. Taigi sunku pasakyti, ar šeimininkai patys nusprendė priimti prieglobsčio prašytojus iš Europos.

Lenkų pasirodymas pabėgėlių stovykloje Tenegru (Tanzanija). Nuotrauka daryta praėjusio amžiaus penktąjį dešimtmetį. /msz.gov.pl nuotrauka

1942 metų sausį turtingos tuometės Navanagaro valstijos maharadža Jam Sri Digvijaysinhji Ranjitsinhji Jadeja savo vasaros rezidencijoje priėmė 500 lenkų vaikų. Prieš kelerius metus šio geradario garbei buvo pavadinta viena Varšuvos aikštė. Per Antrąjį pasaulinį karą lenkai glaudėsi ir kitoje Indijos vietoje. 1943 metų kovą Maharaštros valstijoje buvo įkurta „Valivade“ stovykla. Ilgainiui ji virto nedideliu klestinčių miesteliu, kuriame gyveno apie 5 tūkst. lenkų.

Per Antrąjį pasaulinį karą apie 35 tūkst. lenkų pabėgėlių gyveno Rytų ir Pietų Afrikoje. Daugumą jų ten nuplukdė britų laivai. Ne visi ištverdavo kelias savaites trunkančią sunkią kelionę. Jie keliaudavo į Britų imperijai priklausančias šalis, tokias kaip Uganda, Kenija ir Tanganika (dabartinė Tanzanija). Kaip teigiama, Afrikoje buvo įkurta daugiau kaip 20 lenkų pabėgėlių stovyklų, kur veikė lenkiškos mokyklos, bažnyčios ir bendruomenių centrai.

Irane taip pat glaudėsi pabėgėliai iš Europos. Skaičiuojama, kad 1939–1941 metais šalį pasiekė 114–300 tūkst. lenkų. Daugeliui jų Iranas teikė didžiulį palengvėjimą. Isfahano mieste gyventi pasilikęs lenkas prisiminė, kaip draugiški žmonės būriavosi prie karo pabėgėlius atvežusių autobusų, džiaugsmingai sveikinosi ir per atvirus langus dalijo datules, riešutus, sultingus granatus.

Europoje siaučiant karui, pabėgėlių skaičius pasiekė anuomet nematytas aukštumas. Tuo metu britų įkurta Vidurio Rytų paramos ir pabėgėlių administracija (MERRA) steigė stovyklas Sirijoje, Kipre, Egipte ir Palestinoje. Čia apsigyveno tūkstančiai europiečių – daugiausia iš Kroatijos, Bulgarijos, Jugoslavijos. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma europiečių grįžo namo, bet buvo ir tokių, kurie liko gyventi naujoje vietoje.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"