TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Užmirštas Sirijos konfliktas

2014 08 27 6:00
Pasaulyje šiuo metu vykstantys neramumai užgožė Sirijos konfliktą ir jo siaubingą poveikį milijonams šalies civilių gyventojų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay praeitą savaitę paskelbė, kad pilietinis karas Sirijoje nusinešė daugiau nei 191 tūkst. žmonių gyvybių. Ji taip pat pasmerkė „tarptautinį paralyžių“, pasauliui nesiimant beveik jokių veiksmų dėl jau pusketvirtų metų trunkančio konflikto.

Komisarės manymu, mažėjantis tarptautinės bendruomenės dėmesys konfliktui Sirijoje yra „skandalingas“. „Nuoširdžiai apgailestauju, kad prasidedant daugybei kitų ginkluotų konfliktų šiuo pasaulinės destabilizacijos laikotarpiu kovos Sirijoje ir jų siaubingas poveikis milijonams civilių pranyko iš tarptautinio radaro ekrano, – sakė ji ir pridūrė: - Dėl tarptautinio paralyžiaus žudikai, griovėjai ir kankintojai Sirijoje įgijo daugiau galios ir ryžto.“

Leido įsigalėti „Islamo valstybei"

Sirijos konfliktas įsiplieskė 2011 metų kovą, kai šalies saugumo pajėgos ėmėsi griežtai malšinti demokratijos aktyvistų protestus, išprovokuodamos kruviną sukilimą prieš prezidento Basharo al-Assado režimą.

Šalies vadovas jau nuo pat sukilimo pradžios apibūdino savo priešininkus kaip ekstremistus. Jo pajėgos tuo metu žiauriai nuslopino Arabų pavasario įkvėptus protestuotojus. Kritikai sako, kad tokia Sirijos saugumo pajėgų reakcija padėjo juos radikalizuoti. „Islamo valstybė“ tapo stipriausia sukilėlių grupe. Jos tūkstančiai kovotojų šiuo metu kontroliuoja apytikriai trečdalį šiaurinės ir rytinės Sirijos teritorijos.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad tarptautinei bendruomenei tenka atsakomybės našta už tai, kas vyksta Sirijoje, ir už tų įvykių atoveiksmį Irake. Jo manymu, trečiųjų šalių įsikišimas būtų užkirtęs kelią dabartiniam „Islamo valstybės“ grupuotės įsigalėjimui ir siautėjimui regione.

Kaunasi užsienio džihadistai

Teigiama, kad maždaug 12 tūkst. užsieniečių džihadistų iš 50 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, yra išvykę kautis į Siriją nuo pilietinio konflikto toje valstybėje pradžios. Šie asmenys nuvyko ten prisidėti prie radikalių džihadistų grupuočių, įskaitant sunitų judėjimą „Islamo valstybė", kuris kaunasi su režimu.

Kitaip negu Europoje, JAV pareigūnai neužfiksavo organizuotų pastangų verbuoti šalies piliečius kautis Sirijoje. Vašingtonas viešai pripažino, kad šie kovotojai iš Vakarų šalių kelia itin didelį pavojų, ypač kai grįžta į savo šalis. Rugsėjo pabaigoje Barackas Obama planuoja organizuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos šalių ir kitų valstybių vadovų susitikimą, per kurį būtų svarstomos didelės grėsmės, susijusios su užsieniečiais kovotojais Sirijoje ir Irake.

Iki dabar Sirijos kariuomenės ir „Islamo valstybės“ kovotojų susirėmimai buvo reti. Aktyvistai ir Vakarų pareigūnai kaltino Sirijos karines pajėgas paliekant islamistų grupuotei visišką veikimo laisvę. Šalis daugiausia dėmesio skyrė kovai su sukilėliais dėl strategiškai svarbaus koridoriaus į šiaurę nuo Damasko. Tačiau situacija per pastarąsias savaites pasikeitė, kai šimtai vyriausybei ištikimų kovotojų žuvo susirėmimuose su islamistų grupuotės nariais.

Sirijos rytines ir šiaurines teritorijas kontroliuojantys „Islamo valstybės“ kovotojai po daugiau kaip savaitę trukusių kautynių sekmadienį užėmė Tabkos karinių oro pajėgų bazę šiaurės rytinėje šalies dalyje. Remiantis nevyriausybinės organizacijos „Syrian Observatory for Human Rights“ duomenimis, šis mūšis buvo vienas kruviniausių per visus Sirijos pilietinio karo metus: žuvo mažiausiai 346 islamistai ir 170 Sirijos kariškių. Manoma, kad į nelaisvę taip pat pateko 150 besitraukiančių karių.

Režimas ieško sąjungininkų

Sirijos užsienio reikalų ministras Walidas al-Moualemas pirmadienį pareiškė, kad Damaskas yra pasirengęs bendradarbiauti su tarptautine bendruomene kovojant prieš „Islamo valstybės“ teroristus. Šis pareiškimas buvo padarytas, kai Vašingtonas pažymėjo planuojantis plėsti kovą prieš islamo radikalus Sirijos teritorijoje. Priimti šį sprendimą JAV paskatino praeitą savaitę islamistų žiauriai nužudytas šalies žurnalistas.

Ekstremistų teigimu, žurnalistą Jamesą Foley jie nužudė keršydami amerikiečiams už aviacijos smūgius, nuo rugpjūčio 8 dienos vykdomus prieš džihadistus Irake. Išpirkos už minėtąjį reporterį pirmąkart buvo pareikalauta praėjusių metų pabaigoje, kai „Islamo valstybė“, kuri yra viena geriausiai pasaulyje finansuojamų ekstremistų grupuočių, dar nebuvo pradėjusi savo puolimo Irako vakaruose ir šiaurėje. JAV valstybės departamento atstovo pavaduotoja Marie Harf nurodė, kad šis judėjimas, kontroliuojantis didžiules teritorijas Šiaurės Sirijoje ir Irake, vien šiais metais surinko milijonus dolerių išpirkų.

W. al-Moualemas sakė, jog tam, kad būtų sustabdytas teroristų veržimasis, yra pasirengęs bendradarbiauti su įvairiomis šalimis, įskaitant JAV, Didžiąją Britaniją ir Saudo Arabiją, kurios remia sukilėlius, kovojančius prieš B. al-Assado režimą. Tačiau ministras įspėjo, kad kiekviena tarptautinė kampanija Sirijoje turi būti suderinta su Damasko atstovais. Pareigūnas teigė, jog Vidurio Rytų regiono šalys turėtų pasidalyti savo turima žvalgybos informacija su Sirija, ir patikino, kad vien karinių oro pajėgų antskrydžiais „Islamo valstybės“ nugalėti negalima, nes ši „valstybė" neturi sienų.

Vakarų antipatija režimui

Rusija, kuri yra didžiausia Sirijos prezidento B. al-Assado rėmėja, taip pat paragino Vakarų ir arabų valstybes įveikti savo antipatiją Damaskui ir kartu su juo kovoti prieš islamistų grupuotę.

Benas Rhodesas, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, tvirtina, kad režimas iš dalies yra kaltas dėl neramumų Vidurio Rytuose. Pernai Vašingtonas planavo bombarduoti Siriją, kai šalies pajėgos buvo apkaltintos panaudojusios cheminį ginklą. JAV remia su režimu kovojančius sukilėlius ir veikiausiai didžiosios valstybės politikos kryptis B. al-Assado režimo atžvilgiu nesikeis.

Didžioji Britanija taip pat atmetė derybas su režimu. Nors britų kariuomenės vadas išreiškė priešingą poziciją: siekdami slopinti ekstremistus Vakarai turėtų derėtis su Sirija. Jo manymu, senas posakis „Mano priešo priešas yra mano draugas" Vidurio Rytuose galbūt galėtų suteikti šiek tiek daugiau pasitikėjimo.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"