TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Užtvertos sienos pabėgėlių nesulaiko

2015 09 16 6:00
Užtvėrus sieną su Serbija, imigrantai ieško (ir randa) kitų kelių patekti į Vengriją. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai pirmadienį nesusitarė dėl 120 tūkst. pabėgėlių padalijimo visoms valstybėms narėms pagal įpareigojančias kvotas. Taip tikėtasi pagelbėti daugiausia atvykėlių sulaukiančioms Graikijai, Italijai ir Vengrijai. Pastarąją šią savaitę jau užplūdo daugiau nei 9 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas po nepaprastojo susitikimo Briuselyje sakė, kad šiuo metu minėtam planui pritaria ne visi, tačiau didelė dauguma. Vengrija, Čekija, Slovakija ir Rumunija griežtai priešinasi tokiems planams. Vis dėlto privalomos kvotos gali būti įvestos nebūtinai vienbalsiai, o surinkus valstybių narių balsų daugumą. Tačiau Briuselis tokio scenarijaus vengia, nes jis tik dar labiau suskaldytų ir taip ne itin vieningą Bendriją. Dėl šio klausimo bus iš naujo diskutuojama spalio mėnesį.

Valstybių narių atstovai svarstė pabėgėlių perkėlimo planą, kurį praeitą savaitę pateikė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Jam griežtai nepritarė daugelis rytinių ES šalių. Tačiau ministrai oficialiai susitarė dėl dar kovo mėnesį pasiūlyto plano – per dvejus metus pagal Komisijos pasiūlytas kvotas perskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio ieškotojų iš Graikijos ir Italijos.

Europos Tarybos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas sakė, kad pirmadienį pavyko susitarti dėl gerokai mažesnio skaičiaus pabėgėlių perkėlimo, nei reikėtų. Be to, jis pabrėžė, kad jų padėtis tampa vis pavojingesnė dėl artėjančios žiemos.

Naujausia pabėgėlių krizės nulemta nelaimė: mažiausiai 22 migrantai, tarp jų keturi vaikai, žuvo Viduržemio jūroje pakeliui iš Turkijos į Graikiją, kai juos gabenęs medinis laivas nuskendo tarptautiniuose vandenyse. Pakrančių sargyba išgelbėjo 205 migrantus, plaukusius į Graikijai priklausančią Koso salą. Turkijos pareigūnai praneša, kad nuo šių metų pradžios iš skęstančių laivų išgelbėjo jau 42 tūkst. žmonių. Maršrutas per Egėjo jūrą iš Turkijos į Graikiją tapo vienas judriausių, daugybei migrantų ir pabėgėlių mėginant pasiekti Europą.

Siūlo bausti

Vokietija antradienį pareiškė pritarianti pasiūlymui naudoti ES narių finansavimą kaip priemonę šalims spausti, kad šios sutiktų su privalomomis kvotomis, pagal kurias turėtų būti perkelti 120 tūkst. pabėgėlių. „Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako priimti daugiau pabėgėlių, nieko nenutinka. Taigi reikia kalbėti apie spaudimo priemones. Daugelis tų šalių gauna daug struktūrinės pagalbos lėšų iš Europos Sąjungos“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as.

Tačiau Europos Komisija pareiškė nesvarstanti galimybės mažinti struktūrinę paramą šalims, kurios nepritaria privalomoms migrantų kvotoms. Institucijos atstovas Giedrius Sudikas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigė: „Norinti įvesti tokią sąlygą, reikėtų persvarstyti daugiametę (2014-2020 metų) finansinę programą. Tokia galimybė šiuo metu nesvarstoma.“

Lietuva pritaria Briuselio pasiūlymui paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Vengrijos, Italijos ir Graikijos, tačiau, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, nesutinka, kad būtų nustatytas nuolatinis privalomas migrantų kvotų mechanizmas.

Austrijos policija bando suvaldyti imigrantų minią savo pasienyje.

Bauginimo taktika

O štai kaimynės Latvijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuriame įspėja apie galimas ilgalaikes politines, finansines ir teisines pasekmes, jeigu Latvija nesutiks priimti daugiau pabėgėlių. Jį griežtai sukritikavo vienas iš valdančiojo konservatyvaus Nacionalinio aljanso pirmininkų Raivis Dzintaras po susitikimo su prezidentu Raimondu Vėjoniu. Anot jo, ministerija naudoja bauginimo taktiką.

Nacionalinio aljanso atstovai pakartojo, kad partija nepritaria papildomų pabėgėlių priėmimui. Pasak jų, solidarumą su kitomis valstybėmis Latvija gali pademonstruoti skirdama kitokio pobūdžio pagalbą, pavyzdžiui, pasiųsdama savo pareigūnus padėti spręsti sparčiai augančios migrantų problemos.

Vyriausybei perduotame Latvijos užsienio reikalų ministerijos dokumente įspėjama, kad šalis rizikuoja netekti ES ir NATO narių paramos, pavyzdžiui, gali būti atsisakyta NATO karinio vaidmens Latvijoje stiprinimo.

Latvija nesutinka priimti papildomų pabėgėlių, nes tam griežtai nepritaria dvi iš trijų valdančiosios koalicijos partnerių. Vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis nevyko į pirmadienį Briuselyje surengtą ES ministrų susitikimą, nes šalis neturi parengusi pozicijos pabėgėlių klausimu. Anksčiau Latvijos vyriausybė sutiko savanorišku pagrindu priimti 250 pabėgėlių, tačiau rugsėjo 9 dieną Europos Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyta, kad šalis papildomai turėtų priimti dar 526 pabėgėlius.

Sienų kontrolės nepabūgo

Vokietija, kuri šiais metais gali sulaukti maždaug milijono prieglobsčio ieškotojų, spaudė kitas ES valstybes prisiimti šios naštos dalį. Didėjant migrantų antplūdžiui Berlynas ėmėsi drastiškų priemonių ir sekmadienį atkūrė sienų kontrolę, kad sumažintų atvykėlių srautą.

Pagal susitarimą, kurį 1985 metais Liuksemburgo mieste Šengene pasirašė ES valstybės narės, panaikintos vidinės Bendrijos sienos ir sukurtos galimybės po didžiąją Europos dalį keliauti be pasų. Dabar kelios šalys (Austrija, Slovakija ir kitos), sekdamos Vokietijos pavyzdžiu, nusprendė atkurti sienų kontrolę. Čekija, Lenkija bei kitos valstybės taip pat svarsto vėl pradėti tikrinti atvykėlius pasienyje. Šengeno zonai nepriklauso tik šešios iš 28 ES narių: Bulgarija, Kroatija, Kipras, Airija, Rumunija ir Jungtinė Karalystė. Tačiau šią zoną iš viso sudaro 26 šalys, nes prie jos taip pat prisijungusios keturios ES nepriklausančios Europos valstybės: Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Lichtenšteinas.

Pagal taisykles, Šengeno zonos valstybės gali laikinai grąžinti sienų kontrolę, jeigu tai būtina siekiant užtikrinti viešąją tvarką ar nacionalinį saugumą. Ilgiausiai ji gali galioti 2 mėnesius. 2013 metais ES išaiškino, kad tokia priemonė gali būti taikoma tik išbandžius visus kitus problemos sprendimo būdus. 2005 metais, po teroro atakų Londone, šia galimybe pasinaudojo Prancūzija. Austrija, Vokietija ir Portugalija taip pat buvo grąžinusios sienų kontrolę, kai ruošėsi dideliems sporto renginiams ir norėjo atidžiau kontroliuoti atvykstančiųjų srautą.

Tačiau, nepaisydami šio apribojimo, į Vokietiją ir toliau plūsta pabėgėliai. Nuo tada, kai Berlynas netikėtai paskelbė laikinai apribojantis judėjimą per valstybės sieną, iš Austrijos į šalį atvyko apie tūkstantis prieglobsčio ieškančių žmonių. Tiesa, jų srautas pastebimai sulėtėjo, palyginti su ankstesnėmis savaitėmis.

Naujosios priemonės turėtų ypač palengvinti padėtį Bavarijos žemės sostinėje Miunchene, kur nuo rugpjūčio 31 dienos apie 63 tūkst. migrantų atvažiavo traukiniais į pagrindinę stotį, iš jų po 20 tūkst. – per du praėjusius savaitgalius. Dabar policija, sutelkta pasienio miesteliuose, surenka pabėgėlius dar prieš jiems pasiekiant didžiuosius miestus.

Į Freilasingo geležinkelio stotį dabar jau vėl važinėja traukiniai iš Austrijos, kurių eismas buvo trumpam sustabdytas pirmadienį. Tačiau tarp keliautojų kurį laiką tebetvyrojo sąmyšis, o automobilių eismas tebebuvo įstrigęs. Policijos pareigūnai buvo įpareigoti išlaipinti migrantus iš traukinių, surinkti jų asmeninius duomenis, užregistruotiesiems užmauti ant riešo žalią juostelę. Vėliau socialiniai darbuotojai ir savanoriai daugelį aprūpindavo maistu, vandeniu ir nakvyne. Šurmulys buvo didelis, bet be tokios įtampos, kurią naujieji atvykėliai, daugiausia sirai, pasakojo patyrę keliaudami per Turkiją, Graikiją, Balkanus, Vengriją ir Austriją, prieš pasiekdami Vokietiją.

Rekordas Vengrijoje

Vengrijos policija pirmadienį sulaikė apie 9 380 migrantų, kirtusių šalies sieną su Serbija. Tai didžiausias skaičius šiais metais. Pirmadienio vakarą policija užblokavo sienos ruožą, per kurį į šalies teritoriją neteisėtai patekdavo daugiausia pabėgėlių.

Šiais metais į Vengriją jau atvyko daugiau nei 200 tūkst. nelegalių migrantų. Beveik visų jų galutinis kelionės tikslas yra Vakarų Europa, ypač Vokietija ir Švedija.

Vengrija jau baigė tvirtinti spygliuotos vielos tvorą prie sienos su Serbija. Be to, čia įsigaliojo ir kur kas griežtesni įstatymai dėl imigracijos. Nuo šiol policijos pareigūnai galės sulaikyti bet kurį žmogų, mėginantį patekti į šalį pro užtvertą sieną. Policija uždarė geležinkelio pervažą, per kurią judėdavo dešimtys tūkstančių migrantų. Naktį į antradienį daugelis jų miegojo po atviru dangumi pasienyje, Serbijos pusėje.

Pasikeitus taisyklėms Vengrijos policija autobusais nugabens prieglobsčio prašytojus į registracijos centrus, tačiau tiems, kurių prašymai bus nepatenkinti, teks grįžti atgal į Serbiją. Anksčiau jie galėdavo vykti per Vengriją, kur norėdavo. Be to, kiekvienas, nelegaliai kirtęs sieną, galės būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ji gresia ir kaip nors pažeidus ar sugadinus keturių metrų aukščio tvorą palei 175 km Vengrijos ir Serbijos sieną. Šis nusikaltimas bus baudžiamas laisvės atėmimu arba deportacija. Vien vakar jau buvo sulaikytos ir suimtos kelios dešimtys migrantų, sugadinusių ar bandžiusių sugadinti šią užtvarą ir patekti į Vengrijos teritoriją. Jiems bus pateikti kaltinimai pagal naują įstatymą.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"