TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Janukovyčius siunčia kulkas į oponentus

2014 02 21 6:00
Iš aikštės nešami sužeistieji, suguldyti žuvusieji. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kremlius jau beveik atvirai ragino Ukrainos valdžią naudoti jėgą prieš protestuotojus ir šantažu vadino sankcijas, kurias svarstė Europos Sąjunga (ES). Tuo metu Kijeve ukrainiečiai aukojo gyvybes nelygioje kovoje su nusikalstamu režimu.

Vakar Kijeve tęsėsi protestuotojų susirėmimai su gerai ginkluotomis Viktoro Janukovyčiaus saugumo pajėgomis. Kaip teigė protestuotojams pagalbą teikiantys medikai, galėjo žūti mažiausiai 100 žmonių. Užsienio korespondentai matė aikštėje prie pašto ir viešbučių dešimtis suguldytų kūnų su akivaizdžiomis šautinėmis žaizdomis. Išvakarėse prezidentas paskelbė paliaubas, bet saugumo pajėgų iš gatvių neatitraukė, o protestuotojai vėl užėmė kelis pastatus, Europos aikštę ir Gruševskio gatvę, ten vėl ėmė statyti barikadas. Ukrainos vidaus reikalų ministras Vitalijus Zacharčenka pareiškė, kad milicijai išduoti koviniai ginklai bus atitinkamai panaudoti.

Svarstė sankcijas

Tuo metu, kai Kijeve virė nelygi kova, ten viešėjo trys Europos Sąjungos (Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos) užsienio reikalų ministrai. Jie turėjo išvykti į Briuselį, kur buvo laukiama, kad ES pagaliau paskelbs sankcijas už smurtą Ukrainoje atsakingiems asmenims, bet liko Kijeve tęsti derybų.

Europai vis dar tikintis dialogo ir kompromiso, JAV valstybės departamentas jau trečiadienį įvedė vizų draudimą dvidešimčiai Ukrainos valdžios pareigūnų. Jų pavardės neskelbiamos, tik pasakyta, kad jie visi yra civiliai, kuriuos Vašingtonas laiko atsakingais už smurtą ir žmogaus teisių pažeidimus. Dar sausį Vašingtonas atšaukė vizas, išduotas Ukrainos lyderiams, laikomiems susijusiais su neramumais ir represijomis. Seniai laikas padaryti ir kur kas daugiau - atimti iš Ukrainos valdžios turtus, kuriuos ji turi Vienoje, Londone ar Nikosijoje. Žinia, smūgis per kišenę visuomet yra bene vienintelis, kuris skaudžiausiai atsiliepia.

Kieno snaiperiai šaudo?

Informacija iš Kijevo ateina prieštaringa, tačiau būta pranešimų, jog žuvusiųjų yra ne tik tarp protestuotojų - nušauti ir keli milicininkai. Ukrainos vidaus reikalų ministerija teigia, kad į jos ir specialiųjų pajėgų „Berkut“ narius šaudo snaiperis - pro Nepriklausomybės aikštėje esančios konservatorijos langus. Iš tiesų nežinoma, kas šaudo, tačiau Ukrainoje, taip pat ir Rusijoje, šiomis dienomis pasipylė labai daug melo, ypač apie protestuotojus. Jie vadinami ekstremistais ir fašistais, o Rusijos politikai įvardija įvykius Ukrainoje kaip "rudąjį perversmą".

Žinovai sako ką kita - Kijeve veikia labai aukštos kvalifikacijos snaiperiai, kurių braižas būdingas specialiai apmokytiems Rusijos būriams. Anksčiau Kijeve įvykdyti šiurpūs žmonių pagrobimai ir kankinimai - taip pat tipiškas Rusijos pajėgų, ypač veikusių Kaukaze, bruožas. Už savo laisvę Ukrainoje kovojantys žmonės neabejoja, kad virvutes tampo Rusija, ir už nusikaltimus, padarytus Ukrainoje, atsakingas ne tik V.Janukovyčius, bet ir Vladimiras Putinas.

Kai kurie analitikai prakalbo apie tai, kad Rusija gali įvesti savo pajėgas, jeigu valdžia arba Ukrainos rusakalbiai paprašys pagalbos. Tuo sunku patikėti, tačiau lygiai taip pat neįtikėtinas atrodė ir 2008 metų Rusijos įsiveržimas į Gruziją. Baiminamasi blogiausio scenarijaus - šalies skilimo į dvi dalis ir Rytų Ukrainos prijungimo prie Rusijos. O rusakalbį Krymą Rusija apskritai laiko savu.

Neprognozuojamas lyderis

Vis sunkiau nuspėti, ką toliau darys V.Janukovyčius, jo sprendimai tampa vis labiau neprognozuojami - trečiadienį paskelbęs apie pradedamą didelio masto „antiteroristinę operaciją" visoje šalyje, vėliau tą pačią dieną jis paskelbė paliaubas su opozicijos lyderiais. Prieš tai susitaręs su jais dėl amnestijos, kitą dieną pradėjo triuškinti protestuotojus. Nors Rusija tai neigia, manoma, kad V.Janukovyčių tiesiogiai instruktuoja V.Putinas. Šiam jau baigiasi kantrybė, ir jis reikalauja, kad V.Janukovyčius pagaliau padarytų tvarką.

Tačiau Vakarų apžvalgininkai sako, kad nei jėgos panaudojimas, nei Rusijos kreditai nebepadės V.Janukovyčiui, nes ukrainiečių nepasitenkinimas peraugo į norą sugriauti visą jo nusikalstamą ir parsidavėlišką sistemą. Tai, kaip rutuliojasi įvykiai Ukrainoje, rodo, kad nei V.Janukovyčius, nei jo talkininkai iš Rusijos nebegali jėga susigrąžinti ankstesnės tvarkos. Armijos įtraukimas įstumtų šalį tik į dar didesnį chaosą. Tikrasis krizės sprendimas, ko gero, vienas - pirmalaikiai rinkimai. Galbūt tai vienintelis būdas išvengti pilietinio karo. Kol kas V.Janukovyčius jo nesirenka.

***

Kaip klostėsi įvykiai

* 2013 m. lapkričio 21 d.: Ukraina sustabdė pasirengimą pasirašyti prekybos sutartį su ES, prasidėjo protestai;

* lapkričio 30 d.: saugumo pajėgos brutaliai susidorojo su protestuojančiais studentais;

* gruodžio 17 d.: Rusija sutinka pirkti Ukrainos valstybines obligacijas ir sumažina dujų kainą;

* gruodžio 27 d.: naują pasipiktinimo bangą sukelia žiaurus susidorojimas su aktyviste ir žurnaliste Tetyana Čornovil - ji buvo žiauriai sumušta nežinomų asmenų;

* 2014 m. sausio 19 d.: protestai įgauna radikalų posūkį ir smurtinį pobūdį, per prasidėjusius susirėmimus žūsta keli žmonės;

* vasario 18-20 d.: kruviniausios protestų dienos - nepatvirtintais duomenimis, per 100 žuvusiųjų, Kijevas virtęs karo lauku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"