TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Juščenka nori keisti Konstituciją

2008 02 22 0:00
Ukrainos prezidentui V.Juščenkai atsibodo valdžioje tvyranti anarchija ir jis pasiūlė keisti Konstituciją.
AFP/Scanpix nuotraukos

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, sunkiai suvaldantis premjerės Julijos Tymošenko veiksmus ir neturintis praktiškai jokių žinių apie opozicijos lyderio Viktoro Janukovičiaus veiklą, pasiūlė keisti šalies Konstituciją.

Ukrainos prezidentas V.Juščenka sušaukė pirmąjį Nacionalinės konstitucinės tarybos posėdį ir per jį prakalbo apie būtinybę keisti Konstituciją, nes privalu nutraukti politinį nestabilumą ir valdžios šakų priešpriešą, prasidėjusią po Pagrindinio įstatymo reformos 2004 metais. "Baziniai, fundamentiniai prieštaravimai, kurie nebuvo išspręsti keičiant Konstituciją, egzistuoja ir šiandien: šalį drasko politinis nestabilumas, mes negalime organizuoti įstatymų leidžiamosios institucijos darbo, negalime užtikrinti tolygaus faktiškai visų valdžios šakų darbo", - sakė prezidentas.

V.Juščenka tikisi, kad Konstitucinė taryba, į kurią įeina ir "oranžinės" koalicijos sąjungininkai, ir opozicijos atstovai, komunistai, akademinių sluoksnių ir regionų atstovai sugebės parengti Konstitucijos pataisų projektą. Paskui pataisos turės būti patvirtintos Aukščiausiojoje Radoje ir pateiktos visaliaudiniam referendumui. Svarbiausių įgaliojimų po ankstesnės Konstitucijos reformos netekęs prezidentas reikalauja aiškiai apibrėžti valstybės vadovo įgaliojimus sprendžiant tarpusavio santykius su vyriausybe, parlamentu ir kitomis valdžios institucijomis.

2004 metų Konstitucijos reforma vyko ekstremaliomis prezidento rinkimų ir įsibėgėjančios "oranžinės revoliucijos" sąlygomis, kai būsimasis Ukrainos vadovas V.Juščenka ir jo šalininkai sutiko pritarti, kad būtų susilpninta prezidento valdžia, mainais už trečiojo rinkimų rato, per kurį valdžia perduota opozicijai, garantijas. Nuo tada Ukraina neišbrenda iš didelės politinės krizės, kurią lėmė atskirų valdžios šakų nesutarimai. Galiausiai 2007 metais teko paleisti parlamentą.

Per pirmalaikius rinkimus buvę "oranžiniai" sąjungininkai, dažnai konfliktavę pastaraisiais metais, sugebėjo gauti trapią teisę kontroliuoti įstatymų leidžiamąją instituciją, o J.Tymošenko, daugelio politikų ir ekspertų laikoma galima V.Juščenkos varžove per kitus prezidento rinkimus, susigrąžino premjerės postą. Naujos sudėties parlamentas, praktiškai paralyžiuotas politinės priešpriešos, nesuteikia vilčių pakeisti Konstitucijos nė vienai iš trijų didžiausių politinių jėgų - nei prezidentui ir jo šalininkams Radoje, nei Tymošenko frakcijai, nei jos buvusio pirmtako V.Janukovičiaus vadovaujamai Regionų partijai.

Galiojanti Konstitucija numato, kad parlamentas tik po ilgalaikės procedūros ir turėdamas ne mažiau kaip 300 balsų iš 450 gali taisyti Pagrindinį įstatymą. Valdžiai lojali koalicija Radoje kontroliuoja tik 228 mandatus. Tokia padėtis verčia prezidentą ieškoti opozicijos paramos ir žadėti įtvirtinti Konstitucijoje jos statusą, taip pat daryti spaudimą Radai.

Pastarojo dešimtmečio Ukrainos politinė istorija žino nesėkmingų prezidento bandymų pakeisti Konstituciją skelbiant referendumą pavyzdžių. Parlamento pirmininkas Arsenijus Jaceniukas mano, kad referendumo gal ir neprireiktų, jei politikai sugebėtų rasti sutarimą. Pasak politikų ir ekspertų, naujasis bandymas pakeisti Konstituciją gali būti skausmingas ir ilgalaikis.

Viena priežasčių, kodėl V.Juščenka mėgina sustiprinti visų valdžios šakų kontrolę, yra nesutarimai su premjere dėl politikos Rusijos atžvilgiu. Ekspertai jau švelniai pašiepė Ukrainos prezidentą, kai jis vyko į Maskvą derėtis dėl dujų kainų ir tiekimo sąlygų, nors tai - premjerės pareiga ir kompetencija. V.Juščenkai teko keliauti į Maskvą dėl to, jog tapo akivaizdu, kad J.Tymošenko nesilaikys jo deklaruojamų politikos gairių.

Tačiau pati premjerė tvirtina, jog santykiai su Rusija nėra tokie problemiški, kaip atrodo prezidentui. Ji pareiškė nematanti nė vieno dvišalių santykių su Rusija klausimo, dėl kurio nuomonės rimtai skirtųsi. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, susitikęs su J.Tymošenko savo užmiesčio rezidencijoje, pasidomėjo, ar ji patenkinta anksčiau vykusiomis derybomis su premjeru Viktoru Zubkovu. "Taip, mes aptarėme daug klausimų, ir nebuvo nė vieno, dėl kurio mūsų nuomonės labai smarkiai skirtųsi", - pažymėjo premjerė. Pasak jos, per derybas su V.Zubkovu susitarta, kad balandį šalys jau privalo turėti visiškai suderintus visų 11 tarpvyriausybinių komisijų darbo prioritetus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"