TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Klausas: euro zona neveikia

2010 06 04 0:00
V.Klausas įsitikinęs: euro zonos sukūrimas nepateisino vilčių, o tikrosios Europos bėdos glūdi visai kitur.
AFP/Scanpix nuotrauka

Euroskeptikas Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas kritikuoja bendrų Europos pinigų idėją. Savo mintis jis išdėstė laikraštyje "The Wall Street Journal".

V.Klauso manymu, bendri pinigai - pavojingas reikalas, susijęs arba su rimtais sunkumais, arba nedemokratišku Europos centralizavimu. Be to, problemos, su kuriomis dabar susiduria euro zonos šalys, pavojingos ir kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, net ir toms, kurios neįsivedė euro. Todėl piktdžiugauti dėl euro nesėkmių tikrai nederėtų.

Sampratą "euro krachas" galima suprasti įvairiai. Pirmiausia akivaizdu tai, kad euro zonos projektas nepateisino vilčių. Mat jis buvo pateikiamas kaip neabejotinas ekonominis gėris visoms šalims, kurios tik atsisakys savų pinigų. Tačiau iš tikrųjų euro zonos valstybių ekonomikos augimas, palyginti su ankstesniais dešimtmečiais, susilpnėjo ir dar labiau atsiliko nuo JAV, Kinijos ir net kitų ES narių, neįsiliejusių į euro zoną. Tiesą sakant, ekonomikos augimas Europoje lėtėja nuo septintojo dešimtmečio ir tai vyksta dėl žalingos socialinės ir ekonominės struktūros. Akivaizdu, kad valstybinis paternalizmas ir didžiuliai mokesčiai nemotyvuoja žmonių dirbti, o euro įvedimas šios tendencijos nepakeitė.

Neįvyko ir taip lauktas infliacijos tempo suvienodėjimas. Padidėjo ilgalaikis prekybos disbalansas: vienos šalys eksportuoja daugiau nei importuoja, kitos - priešingai. Pasaulinė ekonomikos krizė viso labo tik atidengė ir paaštrino senas Europos bėdas.

Per pirmą euro zonos egzistavimo dešimtmetį šalių ekonomika nesuartėjo, kaip to buvo tikimasi, o šios zonos sukūrimo ir išlaikymo sąnaudos pranoksta naudą. Bendra valiuta labiau tarnauja kaip tramdomieji marškiniai.

Kitaip "euro krachą" galima būtų suprasti kaip euro zonos subyrėjimą ir paties euro numarinimą. Tačiau šia prasme euras nežlugs, pernelyg daug politinio kapitalo į jį įdėta. Vis dėlto už tolesnį euro gyvavimą teks mokėti lėtu ekonomikos kilimu ir nuostoliais, kuriuos patirs ir tie kraštai, kurie neturi euro. Kad Europos pinigų sąjunga būtų išgelbėta, pinigus reikia nukreipti į labiausiai nuo krizės nukentėjusias šalis. Tačiau taip elgtis gali tik valstybė, o nei ES, nei euro zona tokia nėra. Didesnis piliečių solidarumas įmanomas tik valstybėje.

Dauguma paprastų europiečių nenori politinės ES centralizacijos, tačiau politikai gali tai įgyvendinti ir neatsiklausę jų. Pagalbos Graikijai svarstymai Briuselyje parodė, jog demokratijos ES trūksta - Vokietijos ir Prancūzijos tandemas priėmė sprendimą už visas kitas euro zonos nares.

V.Klausas daro išvadą, kad Europos ekonomikos negali išgelbėti nei euras, nei dabartiniai jo gelbėjimo projektai. Europai reikia kardinalios socialinės ir ekonominės sistemos pertvarkos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"