TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putinas dar turi draugų Europoje

2015 02 18 6:00
Viktoras Orbanas simpatizuoja Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui, bet stengiasi palaikyti santykius ir su kanclere Angela Merkel, kad galutinai nesugriautų savo įvaizdžio Vakaruose. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakarų sankcijas patiriančios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pastaruoju metu draugauja su tokiomis šalimis kaip Kinija, Turkija, Serbija, Egiptas, Lotynų Amerikos valstybės, bet dar turi draugų ir Europoje. Vakar jis viešėjo Vengrijoje ir susitiko su jos lyderiu, kuris vis dažniau kaltinamas ne tik simpatijomis Maskvai, bet ir autoritarizmu, nesuderinamu su europietiškos demokratijos vertybėmis.

Kadaise Viktoras Orbanas garsėjo kaip antisovietinis studentų lyderis, bet dabar Vengrijos ministras pirmininkas tapo populistu, draugišku Kremliui ir persekiojančiu disidentus. Ši jo netikėta transformacija atspindi ir platesnę raidą Rytų Europoje.

Tokių šalių kaip Vengrija, Serbija, Slovakija ir Čekija lyderiai vis labiau klimpsta į dvejopą žaidimą - naudojasi Europos Sąjungos (ES) teikiamais privalumais bei turtais, bet flirtuoja ir su Rusija.

Tokia politika patinka ne visiems vengrams - keli tūkstančiai jų surengė Budapešte protestą prieš V. Putino vizitą reikalaudami sustabdyti Vengrijos "putinizaciją". Jie nešė plakatus, skelbiančius "Ne Putinui, taip Europai", ir ES bei Ukrainos vėliavas.

"Spaudimas piliečių grupėms, korupcija ir oligarchų turtėjimas rodo, jog mes dar labiau priartėjome prie Rusijos modelio ir nutolome nuo europietiškojo", - sakė protesto organizatorius Gaboras Vago.

"Mus piktina, kad V. Orbanas palieka Vengriją kvailio vietoje, pakviesdamas Putiną čia sudarinėti slaptų susitarimų, kai kaimyninėje Ukrainoje vyksta karas“, – sakė kitas protesto organizatorių Martonas Gulyasas.

Tariasi dėl dujų

Nors Rusijos agresija Ukrainoje nesiliauja, kai kurių Rytų Europos vyriausybių ir paprastų žmonių palankumas Rusijai didėja. Jiems labiau imponuoja rusiškasis politinis stabilumas nei sudėtinga bei kartais netvarkinga ir net skausminga Vakarų stiliaus demokratija.

Didelė pasaulio dalis yra užtrenkusi V. Putinui duris, tad tuo labiau šis pirmas nuo pernai liepos dvišalis Kremliaus vadovo vizitas į ES šalį yra jam svarbus. Šitaip V. Putinas parodo, kad jis dar turi draugų ES ir NATO šalyse. Simboliniu požiūriu vizitas Rusijai daug svarbesnis nei Vengrijai. Mat V. Orbano interesai kur kas žemiškesni. Pirmiausia jam reikia išsiplėšti geresnę rusiškų dujų kainą. Jis taip pat suinteresuotas gauti žadėtą 10 mlrd. eurų paskolą Vengrijos vienintelės atominės jėgainės plėtrai finansuoti.

Pastaruosius 20 metų Vengriją dujomis aprūpina "Gazprom", bet per tą laiką daug kas pasikeitė: anksčiau dujų buvo suvartojama daug daugiau, o "Gazprom" beveik neturėjo konkurencijos. Dabartinė sutartis dėl dujų šiais metais baigiasi, ir Budapeštui reikia išsiderėti naują. V. Orbanas sakė, kad norėtų trumpalaikės lankstesnės sutarties, kuri leistų Vengrijai pirkti mažiau rusiškų dujų arba pigiau, jei kaina rinkoje krinta.

Prieš V. Putino vizitą V. Orbanas Vengrijos radijui sakė, kad palaikant santykius su Rusija visuomet yra savitos psichologinės įtampos, bet jis nusiteikęs ją įveikti. "Mes turime tarnauti savo šalies interesams, todėl turime siekti gerų santykių ir su rusais", - pabrėžė jis.

Budapešte protestuotojai lygino V. Putiną su Hitleriu ir reikalavo nutraukti agresiją prieš Ukrainą. / AFP/Scanpix nuotrauka

Gruodį Rusija atsisakė tiesti "Pietų srauto" dujotiekį. Jis turėjo dujomis aprūpinti Pietų Europą apeinant Ukrainą, bet tam pasipriešino ES sakydama, jog šis projektas pažeidžia konkurencingumo principus. Vengrija anksčiau tvirtai parėmė "Pietų srauto" projektą, nors galiausiai pakluso ES rekalavimams.

Daug simpatijų Rusijai

Tradiciškai gerus santykius su Rusija turinti Serbija taip pat balansuoja tarp savo troškimo tapti ES nare ir išlaikyti glaudžius ryšius su Maskva. Susiskaldymas, kokiu keliu šalis turi eiti, jaučiamas net aukščiausioje Serbijos vadovybėje. Ministras pirmininkas Aleksandras Vučičius linkęs šlietis prie Europos, bet prezidentas Tomislavas Nikoličius yra tradicinis "rusofilas". Serbija kol kas atsisakė prisidėti prie sankcijų Rusijai, nors ir patiria Vakarų spaudimą. Rusijos propagandos mašina labai stipriai dirba Serbijoje, nuo šių metų pradžios ten pradėjo veikti Rusijos radijas serbų kalba.

Iš buvusio sovietinio Rytų Europos bloko šalių didžiausios Rusijos kritikės yra Lenkija ir Rumunija. Bet net ir Lenkijoje kairiųjų kandidatė į prezidentus pareiškė, jog šalis nebegali leisti sau, kad Rusijos žiniasklaida vadintų ją "priešu nr. 1", ir paragino pradėti Varšuvos ir Maskvos dialogą.

Simpatijas Rusijai Rytų Europoje lemia ideologinis kokteilis ir noras nesipykti su svarbiausia energijos tiekėja. Daugelis Rytų Europos šalių dėl sankcijų ir Rusijos atsako uždraudžiant maisto importą iš Europos patiria ekonominių nuostolių.

Šios Kremliui palankios nuotaikos silpnina vieningą Europos atsaką į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Kelios Rytų Europos valstybės nepritaria sankcijoms Maskvai, nors būdamos ES narės su jomis sutiko. Slovakija ir Čekija yra pareiškusios, kad nenori įsileisti NATO bazių tuo metu, kai Aljansas planuoja dislokuoti papildomas pajėgas Rytų Europoje siekdamas sustiprinti Lenkijos ir Baltijos šalių saugumą Rusijos grėsmės akivaizdoje. Čekijos prezidentas Milošas Zemanas pasmerkė ES sankcijas Rusijai, prieštaraudamas šalies ministro pirmininko pozicijai ir pakirsdamas bendrą šalies poziciją Rusijos atžvilgiu. V. Orbanas taip pat yra sakęs, kad ES kenkia pati sau ribodama prekybą su Maskva.

Mėgina taisyti įvaizdį

V. Orbano prorusiška laikysena yra rizikinga, nes pakenkė jo įvaizdžiui Vakaruose. Vasarą V. Orbanas sakė, kad nori pakreipti Vengriją "neliberalios demokratijos" keliu, kokiu eina stiprios valstybės, tokios kaip Rusija ir Turkija. Tačiau pastaruoju metu yra ženklų, kad V. Orbanas mėgina pataisyti šį savo įvaizdį. Prieš porą savaičių Budapešte jis priėmė Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, o vėliau nuskrido į Kijevą susitikti su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kad pareikštų paramą Ukrainos suverenumui.

V. Orbanas pakliuvo į labai sunkią padėtį, nes tapo aišku, jog tai, kas teikia ekonominę naudą, kenkia geopolitiniu požiūriu.

Analitikai spėja, kad V. Putinas gali spausti V. Orbaną pasidarbuoti prieš ES sankcijas; jis nori įsitikinti, kad Vengrija išlaiko tą patį kursą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"