TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Putinas duoda Ukrainai mėnesį

2014 04 17 11:58
Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį suteikė Ukrainai mėnesio laikotarpį, per kurį turės būti išspręstas ginčas dėl įsiskolinimų už kaimyninės šalies tiekiamas gamtines dujas, perspėdamas, kad neišsprendus tos problemos Maskva pradės reikalauti iš Kijevo išankstinio apmokėjimo už dujas.

„Esame pasiruošę laukti vieną mėnesį. Jeigu po mėnesio nebus jokių mokėjimų, tuomet, vadovaudamiesi (dvišaliu) kontraktu, pereisime prie vadinamojo išankstinio apmokėjimo“, – V.Putinas sakė tiesioginėje televizijos laidoje.

Jis pridūrė, jog Kijevui vengiant mokėti už dujas, gali būti nutrauktas jų tiekimas Ukrainai, taip pat sutrikti energetikos išteklių eksportas į Europos šalis.

"Ukraina rizikuoja nusiristi į bedugnę"

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos vyriausybę stumiant šalį prie bedugnės krašto, tačiau pareiškė, kad dialogas yra vienintelė galimybę išeiti iš besivystančios krizės.

„Tik dialogu, demokratinėmis procedūromis, o ne naudojant ginkluotąsias pajėgas, tankus ir aviaciją, galima įvesti tvarką šalyje“, – V.Putinas sakė dalyvaudamas kasmet Rusijos televizijos rengiamoje tiesioginėje laidoje, per kurią gyventojai gali užduoti klausimus šalies lyderiui.

V.Putinas pažymėjo, jog labai svarbus pradėti derybas, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims.

„Šiandien labai svarbu kartu pagalvoti, kaip išeiti iš šios padėties, pasiūlyti žmonėms tikrą, o ne parodomąjį dialogą“, – sakė jis.

V.Putinas apkaltino naująją Kijevo vyriausybę, atėjusią į valdžią, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, stumiant šalį „į bedugnę“.

Prezidentas aiškino, kad Kijevo valdžios atstovai nuolat važinėja į Ukrainos rytinius regionus, tačiau ten susitinka tik su savo „statytiniais“, o ne prorusiškos stovyklos atstovais.

„Dėl to nereikia važinėti į Donbasą – tam pakanka išsikviesti juos į Kijevą ir surengti pasitarimą. Reikia kalbėti su žmonėmis, su jų tikraisiais atstovais“, – ragino jis.

V.Putinas pareiškė, jog į vadovaujamus postus Rytų Ukrainoje būtina kelti tuos lyderius, kurie yra populiarūs tarp gyventojų, kad būtų pradėtas konstruktyvus dialogas dėl krizės įveikimo.

„Būtina kalbėtis su žmonėmis ir su jų realiais atstovas. Su tais, kuriais žmonės pasitiki“, – sakė jis.

„Reikia visus paleisti iš kalėjimų, padėti žmonėms organizuotis, iškelti papildomus lyderius ir pradėti dialogą“, – sakė jis.

„(Ukrainos) rytuose kalbama apie federalizaciją. Kijeve jau kalba, ačiū Dievui, apie decentralizaciją. Kas (slypi) už šių žodžių? Reikia sėsti prie derybų stalo ir suprasti, apie ką kalbama, ir rasti sprendimą“, – pabrėžė V.Putinas.

Kryme buvo Rusijos kariai

V.Putinas pirmąkart viešai pripažino, kad jo šalies kariai buvo dislokuoti Krymo pusiasalyje prieš separatistinį referendumą, per kurį vietos gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

„Už Krymo savigynos nugaros, aišku, stovėjo mūsų kariai“, – sakė V.Putinas, aiškindamas, kas buvo tie kariai, kurie vilkėdami uniformas be atpažinimo ženklų pasirodė Kryme vasario pabaigoje.

„Jie veikė labai korektiškai, tačiau, kaip jau sakiau – ryžtingai ir profesionaliai“, - pridūrė jis apie rusų karius, kurių daugelis jų laikė apsupę Ukrainos kariuomenės bazes.

„Reikėjo apsaugoti žmones net nuo galimybės panaudoti ginklą civilių gyventojų atžvilgiu“, – sakė jis.

„Kitaip surengti referendumą – atvirai, garbingai, oriai – ir padėti žmonėms pareikšti savo nuomonę buvo paprasčiausiai neįmanoma“, – nurodė jis.

Pasak prezidento, Kryme referendumo metu buvo maždaug 20 tūkst. ginkluotų ukrainiečių kariškių.

„Ten vien sistemų S300 – 38 paleidimo įrenginiai. Sandėliai su ginklais ir ešelonai šaudmenų“, – sakė jis.

„Per pokalbius su savo kolegomis užsienyje aš neslėpiau, jog mūsų užduotis buvo ta, kad būtų užtikrintos sąlygos krymiečiams laisvai pareikšti savo valią“, - sakė jis.

„Todėl mes turėjome imtis būtinų priemonių, kad įvykiai nesiklostytų taip, kaip jie šiandien klostosi Ukrainos pietrytinėje dalyje. Kad nebūtų tankų, kad nebūtų nacionalistų kovinių padalinių ir žmonių su kraštutinėmis pažiūromis, bet gerai ginkluotų automatiniais ginklais“, – sakė V.Putinas.

Gali nepripažinti rinkimų rezultatų

V.Putinas sakė, kad Ukrainos prezidento rinkimų kampanija vykdoma nepriimtinai ir Rusija šių rinkimų rezultatų nelaikys teisėtais, jei kampanija tęsis tokiu pačiu būdu.

„Prezidentinės lenktynės (vyksta) absoliučiai nepriimtinomis formomis. Jeigu toliau viskas vyks tokiu būdu, mes, žinoma, negalėsime teisėtu (dalyku) pripažinti nieko, kas vyks po gegužės 25-osios (rinkimų)“, – sakė jis per „tiesioginę liniją“ su šalies gyventojais.

„Kokie gi tai teisėti rinkimai, jeigu kandidatus iš Rytų (Ukrainos) nuolat sumuša, aplieja kažkokiu rašalu ir taip toliau, neleidžia (jiems) susitikti su rinkėjais? Kas čia per rinkimų kampanija?“ – klausė jis.

„Griežtai kalbant, pagal Ukrainos konstituciją, jeigu ji nebus pakeista, naujų prezidento rinkimų esant juridiškai teisėtam prezidentui Viktorui Janukovyčiui surengti neįmanoma“, – pareiškė V.Putinas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"