TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Putinas gali suprasti tik žodį iš keturių raidžių

2014 03 20 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakarų šalys rengia ekonominių sankcijų paketą prieš Rusiją. Skelbiama, kad už Krymo aneksiją Rusija neliks nenubausta. Kremliui tai nedaro jokio įspūdžio. Vladimiro Putino ausis pasiektų tik vienas žodis - NATO.

Apie 200 promaskvietiškų Krymo aktyvistų, kai kurie buvo kaukėti ir ginkluoti, vakar užėmė Ukrainos karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje ir ten iškėlė Rusijos vėliavas. Iš ukrainiečių pusės nebuvo paleista nė vieno šūvio. „Nors turime leidimą naudoti ginklus gindamiesi, to nedarome ir nedarysime“, – sakė Ukrainos karo laivyno atstovas Serhijus Bohdanovas.

Ukrainos gynybos ministerija leido kariams naudoti ginklus po pirmos žūties Kryme, kai antradienį šturmuojant Ukrainos pajėgų bazę buvo nušautas vienas Ukrainos karys, o kitas - sužeistas. „Kad galėtų apsiginti ir išsaugoti savo gyvybes", - nurodoma Gynybos ministerijos pranešime.

Vėliau Ukrainos kariai vienas po kito paliko savo karinių jūrų pajėgų štabą Sevastopolyje. Vienas karių išeidamas tramdė ašaras. Promaskvietiškos jėgos paskelbė sulaikiusios ir „išsivežusios“ Ukrainos laivyno vadą Serhijų Haiduką. Nepatvirtintais duomenimis, jį išsivežė Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) pareigūnai.

Kariai nežino, kas bus toliau

Vladimirui Putinui stulbinamu greičiu prijungus Krymą prie Rusijos, pusiasalyje lieka apie 20 tūkst. Ukrainos karių. Jų bazes jau beveik tris savaites blokuoja Rusijos pajėgos - žalieji žmogeliukai ir gaujos, vadinamos savigynos būriais. Ukraina pademonstravo stulbinamą ištvermę jos kariams iki šiol nepaleidus nė vieno šūvio, tačiau šių karių tolesnį likimą gaubia visiška nežinia. Matyt, pati Ukraina nežino, ką su jais daryti. Manoma, kad būtų protingiausia atitraukti Ukrainos pajėgas iš Krymo pusiasalio ir dislokuoti jas kur nors kitur Ukrainos teritorijoje. Ukrainai paskelbus dalinę mobilizaciją ir, kaip atrodo, rengiantis gintis tolesnės Rusijos agresijos atveju, šie kariai būtų labai reikalingi menkai ir silpnai Ukrainos kariuomenei. Tačiau kol kas jie lieka Kryme - taip vakar į žurnalistų klausimą, ar Kijevas išves savo pajėgas iš Krymo pusiasalio, atsakė gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas.

Tolesnė Rusijos agresija į Rytų ir Pietų Ukrainą tebėra didžiausia grėsmė Kijevui. V.Putinas pažadėjo neliesti likusios Ukrainos, bet jo žodžiai nieko nereiškia - po Krymo aneksijos Rusija tapo neprognozuojama šalimi. Pirmadienį paskelbtos Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijos maždaug 30-iai Rusijos, Krymo ir Ukrainos pareigūnų Maskvos neatgrasė nuo Krymo prijungimo. Šiandien ES vadovai renkasi svarstyti tolesnių ekonominių sankcijų Rusijai, o ši savo ruožtu grasina atsakomosiomis priemonėmis.

Ukraina telkia kariuomenę

"Tie, kurie mano, kad Rusijos tikslas - Krymas, labai klysta. Rusijos tikslas - Ukraina ir Kijevas. Esu tikras, kad toks ir buvo planas iš pat pradžių", - sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus. Jo aiškinimu, Ukrainoje nėra karo padėties, o tik įvesta kovinė parengtis savoje armijoje. Jeigu Ukraina paskelbtų karo padėtį, turėtų atšaukti prezidento rinkimus gegužės 25 dieną. "Tačiau žinome, jog kaip tik to nori Rusijos valdžia", - teigė jis. Jo žodžiais, dabar kuriama Nacionalinė gvardija galės veikti ir neskelbiant karo padėties. Karinių pajėgų, kurios galėtų pasipriešinti Rusijai, Ukraina neturi ir gali džiaugtis nebent tuo, jog kovinė dvasia jos kariuomenėje labai sustiprėjo.

Vyriausybė šią savaitę paskelbė, kad per ateinančias 45 dienas mobilizuos dešimtis tūkstančių rezervininkų. Pagrindinėje Kijevo gatvėje naujokų verbavimo karininkai surašinėja savanorius.

Ukraina ne tik mobilizuoja savo armiją, bet ir policiją, pirmiausia rytiniuose regionuose. Kijevas daro viską, kad sustiprintų visiškai kiauras savo sienas su Rusija, nes per jas į Donecką, Luganską, Charkovą ir kitus miestus plūsta provokatoriai iš Rusijos. Ukraina turi duomenų, kad smurtines riaušes Charkove ir Dnepropetrovske, kai žuvo keli žmonės, surengė Rusijos specialiosios tarnybos. Kad tam užkirstų kelią, Kijevas gali įvesti vizų režimą su Rusija.

Karinė pagalba

Kol kas neaišku, ar kai prijungė Krymą ir sulaukė sankcijų, V.Putinas atsitrauks, ar kaip tik imsis dar įžūlesnio kurso? Žodžiai nedaro jokio įspūdžio Kremliui, todėl Vakarai turi imtis konkrečių veiksmų, jeigu nori sustabdyti V.Putiną, užsimojusį "sujungti rusų žemes". Pasak "The Times", yra vienas iš keturių raidžių žodis, kurį V.Putinas gali išgirsti: NATO.

Nenuostabu, kad V.Putinas leido sau įvykdyti karo aktą. Į tai atsakydami Vakarai tik uždraudė saujelei V.Putino pagalbininkų pirkti savo meilužėms butus Kensingtone. "Liūdniausia tai, kad mes rengiamės parduoti Ukrainą", - rašo "The Times". Mat kai kurie ES lyderiai norėtų tokios pabaigos: Krymas lieka V.Putino rankose, Vakarai ir Maskva susitaria nepriimti Ukrainos į NATO ir padidinti rusakalbių mažumos vaidmenį Ukrainoje, o V.Putinas mainais pažada nedraskyti Ukrainos į gabalus - kol kas nedraskyti.

"The Times" ragina Europą nepamiršti, kad jai reikia aiškių sienų - ne tik geografinų, bet ir moralinių. Rytuose tas sienas reikia brėžti demonstruojant kietą galią: vadinasi, atgaivinant NATO vaidmenį ir siekiant energetinio saugumo.

Ukrainai galima labai rimtai padėti pritraukiant ją prie NATO veiklos ir planavimo, padedant jos ginkluotosioms pajėgoms, aprūpinant ir mokant jas, o galiausiai pasiūlant narystę NATO. Juo labiau kad suteikti karinę paramą Ukrainai yra daug lengviau, negu priimti ją į ES.

Skeptikai atkerta, kad Ukraina tam visiškai nepasirengusi, o priėmę ją į NATO Vakarai duotų pažadą, kurio negebėtų tesėti. Tačiau jie pamiršta, jog NATO tikslas - neleisti karo, todėl Kremlius turi turėti labai rimtų abejonių, kad pakeistų savo karinius planus. Problemos su V.Putinu prasideda ne tada, kai jam taikoma kieta galia, o tuomet, kai ji netaikoma.

Iš visų ekonominių priemonių V.Putiną jaudina tik viena - Europos išsivadavimas iš didžiulės priklausomybės nuo Rusijos dujų ir naftos.

Ekonomika ir taip stoja

Kaip spėja Rusijos ekspertai, antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirtį Rusijoje galima recesija. Rusijos ūkio augimas 2014 metais sumažintas nuo 1,3 proc. iki nulio. Rublis nuo metų pradžios dolerio atžvilgiu susilpnėjo 9,6 procento. Labiau nuvertėjo tik Argentinos, Kazachstano, Ukrainos, Zambijos ir Kirgizijos valiutos. "Capital Economics" (Londonas) vertinimu, kapitalo pasitraukimas iš Rusijos pirmąjį ketvirtį gali siekti 70 mlrd. dolerių. Tai irgi gali pastūmėti Rusiją į nuosmukį.

Skaičiuojama ir kiek Rusijai atsieis Krymo prijungimas. Cituojamas darbo ministras Маksimas Topilinas sakęs, kad prireiks "dešimčių milijardų rublių kasmet".

Jei nusileis geležinė uždanga

Virtinė Rusijos ekspertų mano, jog mažai tikėtina, kad ilgalaikėje perspektyvoje Rusijos pozicija sušvelnės. "Mes įplaukėme į neištirtus vandenis, - tvirtino Maskvos Carnegie centro direktorius Dmitrijus Treninas. - Nematau apskritai jokio pasitikėjimo tarp Rusijos ir Vakarų, jokio, nulis."

"Maskva pradėjo labai didelį žaidimą, - sakė Fiodoras Lukjanovas, žurnalo "Rusija globalioje politikoje" redaktorius. - Rizika didelė, o prizas nemenkas. Senoji pasaulio tvarka visai nustos galioti, netrukus pradėti formuotis nauja."

Kol kas Rusijos vadovybės veiksmus tauta palaiko, bet jei pradės veikti Vakarų sankcijos ir Kremlius nuleis naują geležinę uždangą, kils nepasitenkinimas. Sovietinės epochos nostalgija plačiai paplitusi, bet milijonai vidurinės klasės rusų vertina galimybę ilsėtis Prancūzijoje ir Turkijoje, mėgsta važinėti importiniais automobiliais ir valgyti importinį maistą. Netekti viso to būtų juntamas smūgis. V.Putinas, ypač šio visuotinio triumfo akimirką, turi tenkinti lūkesčius.

Tačiau Vakarų sankcijos neduos rezultatų, nes prezidentas veikia impulsyviai, o ne vadovaujasi šaltu išskaičiavimu. Jei jis dabar pasuktų atgal, tai reikštų, kad išsigando Vakarų sankcijų, kad nebėra padėties šeimininkas. Kremlius nebesivadovauja pragmatizmu, o kalba tik apie istorinį įvykį - rusų tautos susijungimą.

Nepilnas sąrašas

Sąraše tų Rusijos pareigūnų, kuriems JAV taiko sankcijas, dar trūksta kai kurių svarbių pavardžių. Kol kas jos nustatytos tik dviem įtakingiems V.Putino patarėjams Vladislavui Surkovui ir Sergejui Glazjevui, vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui ir keturiems parlamentarams, įskaitant Federacijos Tarybos pirmininką. Įšaldytos tik šių asmeninės sąskaitos, o ne kompanijų, kurias jie valdo. Sąraše nėra V.Putino administracijos vadovo Sergejaus Ivanovo, FST vadovo Aleksandro Bortnikovo, gynybos ministro Sergejaus Šoigu, Dūmos pirmininko Sergejaus Naryškino ir visų Federacijos Tarybos, balsavusios už jėgos panaudojimą Ukrainoje, narių.

Kad atkreiptų V.Putino dėmesį, ES ir JAV turi imtis svarbiausių jo "donorų": "Rosneft" vadovo Igorio Sečino, "Gazprom" vadovo Aleksejaus Millerio, "Lukoil" prezidento Vagito Alekperovo, "Volga Group" vadovo Genadijaus Timčenkos, "Rosoboroneksport" vadovo Sergejaus Čemezovo, dar poros asmenų iš banko "Rossija". Greitu laiku sąrašą turėtų vainikuoti pats V.Putinas, ir jokio čia išskirtinio atvejo nebūtų - dar vienam valstybės vadovui, Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, sankcijos taikomos ne vienus metus.

Parengė Viljama Sudikienė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"