TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putinas išmėgina Vakarų sankcijų ryžtą apsilankydamas Slovėnijoje

2016 07 31 13:00
Vladimiras Putinas ir Borutas Pahoras Reuters/Scanpix nuotrauka

Šeštadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengto vizito į Slovėniją metu vyravo susitaikymo tonas, Rusijos vadovui, kuris spaudė rankas vietos žmonėms ir pagerbė žuvusius karius, išmėginant Vakarų ryžtą ir toliau taikyti sankcijas dėl Kremliaus vaidmens Ukrainos konflikte.

Slovėnija yra tiek Europos Sąjungos, tiek ir NATO narė. Ji išsaugojo draugiškus santykius su Rusija nors ir prisijungė prie ES bloko Maskvai taikomų sankcijų dėl Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos sukilėliams Rytų Ukrainoje.

Trečiojo savo vizito į ES šalis šiais metais metu V.Putinas dalyvavo šimtųjų nedidelės koplyčios Julijos Alpėse pastatymo metinių minėjime. Ši koplyčia buvo pastatyta pagerbti daugiau nei šimtą Pirmojo pasaulinio karo metais čia žuvusių rusų karo belaisvių, kurie 1915 metais tiesė kelią juos į nelaisvę paėmusiai Austrijos kariuomenei ir žuvo nuslinkus sniego lavinai.

Nedidelėje medinėje Šv. Vladimiro koplyčioje V. Putinas susitiko su Slovėnijos prezidentu Borutu Pahoru. Prie koplyčios taip pat susirinko tūkstančiai žmonių, kurie giedojo senovines rusų bažnytines giesmes. V.Putiną žmonės pasitiko garsiais aplodismentais ir šūksniais. Jis jiems mojo ir spaudė rankas.

Po kalbos šioje ortodoksų koplyčioje V. Putinas nuvyko į Liublianą, kur centrinėse kapinėse atidengė paminklą per abu pasaulinius karus žuvusiems rusų kariams.

„Šis paminklas atspindi mūsų bendrus principus, kad bet kokie mėginimai pakeisti ar perrašyti istoriją ar pateisinti nusikaltimus, kurie nusinešė milijonus gyvybių yra nepriimti, – savo kalboje sakė V. Putinas. – Mes ir toliau sieksime šviesti žmones apie istoriją, ypač jaunus žmones, kad jie ne tik prisimintų karų sukeltas kančias ir nelaimes, tačiau taip pat suprastų būtinybę didinti supratimą, tikėjimą ir stiprinti saugumą Europoje ir pasaulyje.“

Rusijos prezidentas taip pat padėkojo slovėnams už tai, kad jiems „rūpi mūsų bendra istorija, kad jie prisimena rusų karius, kurių likimas buvo susietas su šiais tragiškais įvykiais Slovėnijos žemėje“.

V.Putino vizito metu Slovėnijoje buvo sustiprintas saugumas ir, be kita ko, uždarytas pagrindinis greitkelis, vedantis į Austriją.

Slovėnijos pareigūnai V. Putino vizitą pavadinto grynai neformaliu ir ceremonialiniu, tačiau pridūrė, kad jis kalbėsis su vietos pareigūnais apie ekonominius ir dvišalius klausimus.

V.Putinas sakė, kad bus kalbama apie „bendrus ekonominius projektus, kurie yra svarbūs abiem šalims“. Jo teigimu, Rusijos prekybos su ES šalimis apimtys dėl sankcijų smuko beveik perpus, gerokai daugiau nei su Jungtinėmis Valstijomis.

„Abu šie dalykai nėra geri“, – jis sakė Slovėnijos prezidentui.

Rusija yra Slovėnijos pagrindinė ne ES prekybos partnerė. Nuo tada, kai Vakarai Rusijai ėmė taikyti sankcijas, o Rusija įvedė atsakomąsias sankcijas, dvišalės prekybos apimtys sumažėjo beveik 30 procentų.

Kai kurios Slovėnijos opozicijos partijos mano, kad V.Putino vizitas yra mėginimas pakenkti Vakarų vienybei dėl sankcijų Maskvai.

„Mes iš pat pradžių žinojome, kad prieštaringai vertinamas svečias pasinaudos šiuo vizitu pirmiausia pademonstruoti savo įtaką ES ir NATO narei“, – sakė Naujosios Slovėnijos partijos vicepirmininkas Jožefas Horvatas.

V.Putino vizitas taip pat supykdė šioje šalyje gyvenančius ukrainiečius, kurie šeštadienį prie Rusijos ambasados Liublianoje surengė protesto akciją. Jos metu kelios dešimtys protestuotojų laikė užrašus „Putinas yra teroristas“ ir „Tegyvuoja Ukraina!“

Tai jau trečias V.Putino vizitas Slovėnijoje nuo tada, kai jis 2000 metais atėjo į valdžią.

Viešnagės metu Rusijos lyderis taip pat turi pietauti su B.Pahoru Brdo pilyje, kurioje V.Putinas 2001 metais buvo susitikęs su JAV prezidentu George'u W. Bushu.

2 mln. gyventojų turinti Slovėnija atsiskyrė nuo buvusios Jugoslavijos 1991 metais, o 2004 metais tapo ES ir NATO nare.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"