TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Putinas mato Ukrainą tik Rusijos glėbyje

2013 07 30 6:00
V.Janukovyčius niūrus, V.Putinas žegnojasi - abu lyderiai Vladimiro katedroje Sevastopolyje. AFP/Scanpix nuotrauka

Prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį praleido Ukrainoje mėgindamas įtikinti Kijevą sąjungos su Rusija nauda. Neįtikino.

Rusijos prezidentas stengėsi įkalbėti kolegą Viktorą Janukovyčių, kad šis pasuktų Ukrainą nuo Europos į Muitų sąjungą ir ekonominį suartėjimą su Rusija. Apie abiejų šalių istorines sąsajas Rusijos prezidentas kalbėjo ir per renginius, skirtus 1025-osioms Rusios krikšto metinėms, ir Sevastopolyje, kur abiejų valstybių vadovai apžiūrėjo du laivynus.

V.Putino vizitui Ukrainoje daug dėmesio skyrė vietos ir Europos bei Rusijos spauda. Neprasprūdo pro akis net tokios detalės kaip V.Putino pavėlavimas į maldą ant Vladimiro kalvos. Ten jo visą pusvalandį laukė Ukrainos, Moldovos ir Serbijos prezidentai bei visa Ukrainos vyriausybė. Religinei ceremonijai vadovavo Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas, o paskui V.Putinas išdalijo ordinus stačiatikių metropolitams. Vėliau įvyko "keistai šaltas", kaip jį apibūdino laikraštis "Kommersamt", V.Putino ir V.Janukovyčiaus susitikimas. Lyderiai net nepaspaudė vienas kitam rankos, tad iš žurnalistų ir fotografų būrio pasigirdo raginimai tai padaryti. Prezidentų susitikimas netruko nė 15 minučių. Tiesa, žiniasklaida aiškino, jog toks buvo protokolas, o prieš tai valstybių vadovai bendravo ne mažiau valandos.

Ant dviejų kėdžių sėdėti negali

Kad ir kaip būtų, V.Putino pareiškimai Ukrainoje ir tiesiogiai, ir tarp eilučių byloja: nėra jokios Ukrainos ir ukrainiečių, o yra tik Rusija ir ryšiai su Rusija. Deryboms pasibaigus V.Putinas pareiškė, kad Ukrainos ekonomika gaus konkurencinę naudą tik sąjungoje su Rusijos ekonomika. Kremliaus vadovas išdėstė, kad pasaulyje vyksta įtempta konkurencinė kova dėl įvairių šalių rinkų, ir išlaikyti šią konkurenciją galima tik bendromis pastangomis. Tiesa, savo kalbą V.Putinas baigė tradiciniu pasakymu, kad gerbs bet kokį ukrainiečių tautos ir Ukrainos valstybės pasirinkimą.

Didžiausia dilema Ukrainai yra ta, kad siekdama pasirašyti su Europos Sąjunga (ES) asocijuotos narystės sutartį ji negali įstoti į Muitų sąjungą, kurioje dalyvauja Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Europa yra labai aiškiai pasisakiusi, kad Ukraina negali sėdėti ant dviejų kėdžių ir jos narystė Muitų sąjungoje nesuderinama su integracija į Europą. Kremlius siekia įtraukti kuo daugiau posovietinės erdvės šalių į Muitų sąjungą, tad Ukrainai be jokių trukdžių buvo suteiktas stebėtojos statusas, nors Muitų sąjunga iki šiol tokio nė nebuvo numačiusi.

V.Putinas naudojasi Muitų sąjungą, kad įgyvendintų savo siekį reintegruoti posovietinę erdvę, todėl Muitų sąjunga yra ne tik, o gal net ir ne tiek ekonominis, kiek politinis projektas. Siekdama įtraukti Ukrainą, Maskva manipuliuoja rusiškomis dujomis sumažinta kaina, kad tik Ukraina nenužingsniuotų Vakarų link ir nepasirašytų su ES asocijuotos narystės ir laisvos prekybos sutarties. Kita vertus, tarp abiejų šalių vyksta kova dėl dujotiekio, ir tai yra itin tamsus debesis Ukrainos ir Rusijos santykiuose. Kol kas Rusijai nepavyko perimti per Ukrainos teritoriją einančio dujotiekio, kuriuo dujos teka ir į Europą.

Valstybė ir bažnyčia - išvien

Viešėdamas Ukrainoje V.Putinas labai stengėsi pabrėžti Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kultūrinę bei dvasinę vienybę. Ispanų "El Pais" rašo, kad V.Putinas ir patriarchas Kirilas vadovavo "politiniam religiniam kryžiaus žygiui, kurio tikslas - įtvirtinti Ukrainoje Maskvos įtaką". V.Putinas nuolat pabrėžė slavų tautos vienybę. Neatsitiktinai krikšto jubiliejus prasidėjo Maskvoje, persikėlė į Kijevą ir baigėsi Minske.

Kijeve V.Putinas vadino ukrainiečius ir rusus viena tauta, paveldėjusia tas pačias vertybes. Tai, be abejo, suerzino nacionalistus ir liberalus, tačiau su V.Putino žodžiais disonavo ir V.Janukovyčiaus tonas. Ukrainos prezidentas diena anksčiau pareiškė, kad krikštas 988 metais pakylėjo Ukrainos Rusią į aukštesnį lygį ir suteikė galingą postūmį ukrainietiškos kultūros raidai.

Dėl virtinės restitucijos įstatymų atgavusi anksčiau bolševikų konfiskuotas žemes, šventoves, ikonas, meno kūrinius, taip pat perėmusi turtą, kuris anksčiau priklausė kitoms konfesijoms, pavyzdžiui, Karaliaučiuje tai buvo katalikų ir protestantų bažnyčių turtas, Rusijos stačiatikių bažnyčia tapo viena turtingiausių organizacijų Rusijoje. Be to, jai leista užsiimti ir komercine veikla. Iš Maskvos patriarchijos parengto filmo "Antrasis Rusios krikštas" sužinome, kad Rusijos stačiatikių bažnyčiai priklauso 33 500 cerkvių ir 805 vienuolynai, iš jų 17 042 cerkvių ir 500 vienuolynų Rusijos teritorijoje. Tame filme V.Putinas primena, kad Stalinas pasitelkė Stačiatikių bažnyčią šaliai prieš nacistinę Vokietiją suvienyti. Pasaulio spauda nuolat primena, kad aktyvus bažnyčios ir valstybės bendradarbiavimas yra naujas V.Putino užsienio politikos elementas. "The New York Times" rašo, kad Kremlius ir Rusijos stačiatikių bažnyčia vykdo bendrą generalinę programą ir tie ryšiai tik stiprėja.

Atvykęs į Kijevo Pečiorų laurą (vieną gražiausių barokinių vienuolynų ir cerkvių kompleksų, kurio katakombose ilsisi apie 1000 stačiatikių šventųjų ir kuris priklauso Maskvos, o ne Ukrainos stačiatikiams), V.Putinas vietos metropolito Pavlo buvo palygintas su kunigaikščiu Vladimiru, o paskui surengė konferenciją, kurios vien pavadinimas viską pasako - "Stačiatikių slavų vertybės - Ukrainos civilizacinio pasirinkimo pamatas". V.Putinas vėl grįžo į istoriją ir įrodinėjo, kad prisijungusi prie Rusijos Ukraina "vystėsi milžinišku tempu". Jis taip pat pateikė naujausius duomenis Muitų sąjungos naudai: Rusijos ir Ukrainos prekyba pirmą šių metų ketvirtį smuko 18 proc., o Muitų sąjungos šalyse per tą patį laiką padidėjo 3 procentais.

Vizitui pasibaigus Ukrainos politologai padarė kone vieningą išvadą: kol kas V.Putinui nepavyksta palenkti V.Janukovyčiaus, kad jis pakeistų šalies pasirinkimą. Apklausos rodo, kad Ukrainos narystei Muitų sąjungoje pritaria 40 proc. ukrainiečių, o visi kiti nori integracijos su Europa. Muitų sąjungos populiarumas Ukrainoje vis menksta. Suartėjimo su Vakarais priešininkų yra 26 procentai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"