TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V. Putinas paskelbė atšaukiantis dujotiekio „South Stream“ planus

2014 12 02 13:35
V. Putinas AFP/Scanpix nuotrauka

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį netikėtai paskelbė, kad jo šalis atsisako planų nutiesti milijardus dolerių kainuojantį vamzdyną „South Stream“, kuriuo būtų tiekiamos dujos Europos šalims, kaltindamas Europos Sąjungą (ES) sudarinėjus kliūtis šiam projektui.

V.Putinas per savo vizitą Ankaroje atskleidė, kad Rusija prarado viltį įgyvendinti projektą, kuris buvo vienas iš pagrindinių Kremliaus užmojų kelerius pastaruosius metus, sakydamas, kad Turkija ateityje galėtų atlikti svarbaus dujų centro vaidmenį.

Rusijos lyderis, kurio ryšiai su Europa smarkiai pašlijo dėl Ukrainos krizės, perspėjo, kad Europos Sąjungai dabar gresia gauti mažiau rusiškų dujų, o Maskva ieškos naujų rinkų.

Pasak V.Putino, nutiesti „South Stream“ tapo neįmanoma, kai Europos Komisija privertė Bulgariją sustabdyti parengiamuosius darbus savo teritoriniuose vandenyse.

„Atsižvelgdami į tai, kad iki šiol negavome Bulgarijos leidimo, manome, kad Rusija tokiomis sąlygomis negali tęsti šio projekto įgyvendinimo, – V.Putinas sakė per bendrą spaudos konferenciją Ankaroje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. – Pradėti statybas jūroje, pasiekti Bulgarijos krantus ir sustoti – tiesiog absurdiška.“

Rusijos naujienų agentūros citavo valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio žodžius: „Viskas, šis projektas uždarytas.“

Akcentuodamas glaudžius Rusijos ryšius su Turkija, V.Putinas taip pat paskelbė, kad Maskva sutiko padidinti dujų eksportą į Turkiją 3 mlrd. kubinių metrų per metus ir kad dujų kaina šiai šaliai bus sumažinta 6 procentais.

Turkija yra antroji didžiausia europinė Rusijos dujų importuotoja po Vokietijos, o V.Putinas sakė, kad jo šalis ketina nutiesti atskirą dujotiekį, kad patenkintų Ankaros poreikius.

Rusija taip pat gali įkurti naują energetikos centrą Turkijoje prie sienos su Graikija, kuris galėtų aptarnauti vartotojus pietų Europoje, pridūrė prezidentas.

Rusijos naujienų agentūros nurodė, kad „Gazprom“ jau investavo beveik 4,7 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų) į „South Stream“ projektą. Kai kurios prognozės rodė, kad visa tų statybų kaina gali siekti apie 20 mlrd. dolerių.

Tas vamzdynas turėjo būti tiesiamas Juodosios jūros dugnu, kirsdamas Turkijos teritorinius vandenis, taip pat eiti per Bulgariją, Serbiją, Vengriją ir Slovėniją iki Austrijos, kur susijungtų su pagrindiniu Europos dujotiekių tinklu.

ES narė Bulgarija, anksčiau buvusi tvirta „South Stream“ tiesimo rėmėja, persigalvojo dėl šio projekto birželį, smarkiai ir atvirai spaudžiant ES bei Jungtinėms Valstijoms.

V.Putinas smerkė Europos Komisijos „nekonstruktyvią poziciją“, sakydamas, kad ji paskatino Bulgariją užblokuoti „South Stream“.

„Jeigu Europa nenori, kad šis vamzdynas būtų realizuotas – tai reiškia, kad jis nebus realizuotas“, – pabrėžė V.Putinas ir pridūrė, jog Rusija gali ieškoti galimybių kitose rinkose, įskaitant suskystintų gamtinių dujų (LNG) tiekimą Azijai.

Jis perspėjo, kad Rusija gali sumažinti Europai tiekiamų dujų kiekį.

„Perorientuosime savo energetikos išteklius į kitus pasaulio regionus“, – sakė V.Putinas. – Ir Europa negaus tų kiekių, (kuriuos iki šiol gaudavo) iš Rusijos.“

„Tačiau toks yra mūsų draugų europiečių pasirinkimas“, – kandžiai pridūrė jis.

R.T.Erdoganas asmeniškai pasitiko su vienos dienos vizitu atvykusį V.Putiną prieš prieštaringai vertinamos naujosios prezidentūros Ankaroje vartų. Rusijos prezidentas tapo antruoju svarbiu svečiu, aplankiusiu tą didžiulį kompleksą po penktadienį įvykusio popiežiaus Pranciškaus vizito.

Abi šalys susitarė siekti per artimiausius metus trigubai padidinti dvišalės prekybos apimtis – nuo 32,7 mlrd. dolerių 2013-aisiais iki 100 mlrd. dolerių. Kai kurie analitikai tokius užmojus laiko visiškai neįgyvendinamais.

Rusija patvirtino savo įsipareigojimą pastatyti pirmąją Turkijoje atominę jėgainę pagal 20 mlrd. dolerių vertės Akuju elektrinės projektą.

Regis, Rusijai ir Turkijai iki šiol pavykdavo apginti savo glaudžius ryšius nuo potencialiai niokojančių ginčų dėl krizių Sirijoje ir Ukrainoje.

V.Putino vizitas Ankaroje įvyko praėjus kiek ilgiau negu savaitei po to, kai derybose tarp JAV viceprezidento Joe Bideno ir svarbios NATO sąjungininkės Turkijos nepavyko pasiekti proveržio tariantis dėl bendradarbiavimo sprendžiant Sirijos konfliktą.

Apžvalgininkai dažnai atkreipia dėmesį į panašumus tarp 60-mečio R.T.Erdogano ir 62 metų V.Putino – abu jie yra stiprūs charizmatiški lyderiai, užsienyje kaltinami autoritarizmu, bet išlaikantys tvirtą šalininkų palaikymą namuose.

Rusija, izoliuota Vakarų šalių dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, taip pat tikisi glaudaus bendradarbiavimo su Ankara, kai ji 2015 metais perims pirmininkavimą Didžiajam dvidešimtukui (G-20).

Rusijos pranešimas, kad ji atidės didelį dujotiekio projektą „South Stream“, rodo būtinybę Europos Sąjungai (ES) rasti naujus energijos šaltinius, antradienį sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kristalina Georgijeva.

„Rusijos sprendimas sustabdyti „South Stream“ ir tai, kaip jis buvo priimtas, rodo, kodėl energijos šaltinių diversifikavimas yra svarbus Europai“, – žurnalistams sakė K.Georgijeva, kurios gimtoji Bulgarija yra ginčo dėl šio dujotiekio centre. „Komisija nuodugniai išnagrinės šio sprendimo pasekmes ir tai, kaip galėtume paspartinti valstybių narių tarpusavio konektyvumą“, – sakė ji.

K.Georgijeva, kuri oficialiai yra ES biudžeto komisarė, sakė, kad Rusija tuo naudojasi kaip pretekstu didėjant ginčui dėl dujų tiekimo ir krizės Ukrainoje.

„Komisija visuomet turėjo aiškią poziciją dėl „South Stream“: kad dujotiekių tiesimas turėtų atitikti ES taisykles, – sakė K.Georgijeva. – Ši pozicija yra aiški, bet ji yra jau kuris laikas ir negali būti šio (Rusijos) sprendimo priežastis“.

Europos Komisijos vicepirmininkas, atsakingas už energetikos sąjungos kūrimą, Marošas Šefčovičius atskirai sakė, kad gruodžio 9-osios susitikimas, kurio metu bus siekiama išsiaiškinti Bulgarijos problemą, „įvyks nepaisant Rusijos pranešimo (apie) projekto sustabdymą“.

„Nuolat besikeičiantis energetinis kraštovaizdis ES yra dar viena priežastis ES kurti lanksčią energetinę sąjungą su į priekį žvelgiančia klimato politika“, – pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"