TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

V.Putinas siekia bet kokia kaina susigrąžinti Ukrainą

2014 04 15 6:00
Prie užimtos milicijos būstinės Slavianske. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusija nenusiramins, kol Ukraina negrįš į jos orbitą. Ir tai Vladimiras Putinas žada padaryti galbūt be tankų. Jų prireiks nebent tada, jei nepavyks prastumti Ukrainos federalizacijos idėjos iki gegužės 25 dieną numatytų prezidento rinkimų.

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas vakar pareiškė, kad Ukraina gali surengti referendumą dėl valstybės modelio, kurio reikalauja prorusiški protestuotojai rytiniuose regionuose. Jo įsitikinimu, toks balsavimas atskleistų daugumos gyventojų palaikymą šalies vienybei.

Tačiau tai visai ne tas, ko siekia separatistai ir Rusija. Jie nori, kad tokie referendumai vyktų atskiruose regionuose, o ne visoje šalyje, nes tik tuomet regionai gaus apsisprendimo teisę. Protestuotojų nepaveikė nei šis Kijevo pasiūlymas, nei ultimatumas, kurį valdžia pareiškė sekmadienį: separatistai turi sudėti ginklus, antraip bus rengiama antiteroristinė operacija, nes Ukrainos vadovybė neleis pakartoti Krymo scenarijaus.

Vakar rytą, kai baigėsi šalies vyriausybės nustatytas terminas, nebuvo matyti jokių ženklų, kad sukilėliai paklustų ultimatumui. Net priešingai - buvo grobiami nauji pastatai, keliami neramumai. Prorusiški aktyvistai šturmavo vietos milicijos pastatą Horlivkoje, netoli Donecko, ir jį užėmė. Kai kurie milicininkai perėjo į protestuotojų pusę. Slavianske ant milicijos būstinės tebebuvo iškelta Rusijos vėliava. Ginkluoti kaukėti vyrai budėjo prie barikadų, pastatytų prie milicijos skyriaus iš smėlio maišų. Sunkvežimis atgabeno dar daugiau padangų, ir jos buvo kraunamos ant barikadų.

Donecko srityje skambėjo raginimai prezidento rinkimus nukelti į 2014 metų rudenį.

Darbuojasi diversantai iš Rusijos

Nauja protestų banga rytinės Ukrainos miestuose siūbtelėjo prieš savaitę, kai atrodė, kad viskas po truputį rimsta. Vietos rusakalbių, kurių nėra labai daug, maždaug apie 30 proc., protestai jau buvo išsikvėpę. Ukraina turi įrodymų, kad tai, kas gana netikėtai pratrūko maždaug prieš savaitę, inspiruota Rusijos ir jos specialiųjų tarnybų. Maskva, pamačiusi, jog vietos rusakalbiams nepavyksta įgyvendinti Kremliaus užmačių, pasiuntė gerai ginkluotus diversantus, kurie iš esmės yra tie patys žalieji žmogeliukai, pasirodę Kryme. Būtent jie organizuoja pastatų grobimus Rytų Ukrainos miestuose ir kelia Kijevui reikalavimus. Prie šių diversantų, be abejo, šliejasi ir padrąsinti vietos separatistai. Rusijos žvalgyba ir specialiosios pajėgos vadovauja vietos kriminaliniams autoritetams bei banditams rengiant koordinuotas milicijos ir kitų valdžios pastatų atakas. Pavyzdžiui, Luhanske pastatus atakavo Kalašnikovo automatais ginkluoti žmonės, vilkintys uniformas be atpažinimo ženklų.

Blogiausia tai, kad ir pačios Ukrainos milicijoje, ir specialiosiose tarnybose knibžda rusų šnipų. Ukrainos teisėtvarkos struktūromis, kurių vaidmuo dabar ypač svarbus, niekas negali pasitikėti. Aiškiai žinoma, kad Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai buvo Viktoro Janukovyčiaus vyriausybės patarėjai, ypač glaudžiai susiję su tuomečiu premjeru Nikolajumi Azarovu.

Buvęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Jurijus Lucenka mano, kad FST rengiamas "separatistines akcijas" finansuoja į Rusiją pabėgęs ir V.Putino į Rostovą prie Dono, kad nesimaišytų Maskvoje, išsiųstas V.Janukovyčius. J.Lucenkos žodžiais, V.Janukovyčius ir jo šeima kontroliuoja visą Ukrainos rytinių regionų milicijos viršūnėlę.

Vakarai nežino, kaip sustabdyti Rusijos vykdomą Ukrainos užkariavimą. O Maskva tvirtai laiko Ukrainą savo geležiniuose gniaužtuose. Viena ranka mėgina destabilizuoti ir taip silpną valdžią Kijeve, kita stumia šalį į bankrotą per dujų kainas. Šių veiksmų tikslas - nuversti laikinąją vyriausybę ir jokiu būdu neleisti Ukrainai išsirinkti prezidento, kol nepakeista Konstitucija ir šalis nepaversta federacija, o drauge - atgrasyti nuo Ukrainos Vakarus. Rusijos kariuomenė tebestovi prie Ukrainos sienos, pasirengusi bet kurią akimirką įsiveržti. Toks manipuliacinis žaidimas, balansavimas ties riba yra net pavojingesnis nei Krymo užgrobimas.

Silpni Vakarai nesugeba duoti atkirčio

Koordinuotas Vakarų atsakas į Rusijos pamažu vykdomą įsiveržimą į Rytų Ukrainą turi būti pateiktas kitą savaitę. Vėl kalbama apie sankcijas, nepageidaujamų oficialių asmenų juoduosius sąrašus. Visa tai jau pradėta daryti, tačiau Rusijos elgsenos nė kiek neveikia. Kremlius turi ne vieną, o daug planų, ir naudoja juos iš pradžių patikrinęs, kaip Vakarai reaguos į vieną ar kitą išpuolį. Gal V.Putinas tikėjosi, kad Krymo užgrobimas liks taip pat nepastebėtas kaip karas su Gruzija ir jos dviejų teritorijų atplėšimas. Sulaukęs šiokių tokių sankcijų jis sustojo prie Ukrainos sienų ir ėmėsi kitų akcijų, kol kas susilaikydamas nuo atviro kariuomenės įvedimo.

Iš esmės Europos Sąjunga (ES) atsisako ginti Ukrainą, nes jos pačios ekonomika nusilpusi. Bendrija mielai maitinasi ir Rusijos energetika, ir iš Rusijos ateinančiais nešvariais pinigais, nors drauge žeria Ukrainai moralus apie vakarietiškas vertybes. JAV elgiasi ryžtingiau, bet prezidentas Barackas Obama dukart laimėjo rinkimus todėl, kad pažadėjo išvesti Ameriką iš karštųjų taškų.

ES visuomet randa priežasčių atitolinti narystės Bendrijoje perspektyvą. Taip ji daugybę metų elgiasi su Turkija, neskubės priimti ir Ukrainos. Vašingtonas, tiesioginis Ukrainos suverenumo garantas pagal šios šalies branduolinio nusiginklavimo sutartį, dabar vietoj žvalgybinės ir ekspertinės paramos tepasiūlo armijai maisto davinių. Taigi V.Putinas regi minkštakūnius Vakarus, kuriems vadovauja silpni vadovai, o ukrainiečiai jaučiasi palikti vieni.

Amerikiečių "Foreign Policy" vadina Rusiją padegėja, kuri apsimeta ugniagese, ir primena, kad tai, ko dabar siekiama Ukrainoje, jau būta ir anksčiau, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungai okupuojant ir aneksuojant Baltijos valstybes. Viskas buvo padaryta lygiai taip pat: SSRS organizavo komunistinius judėjimus, tie surengė pseudorinkimus ir nedelsdami paprašė karinės pagalbos. Tą patį sovietų valdžia norėjo padaryti Suomijoje. Kai nepavyko, užpuolė ir bandė užimti Suomiją.

V.Putino tikslas - neleisti Ukrainai tapti ES ir NATO sąjungininke. Kol kas, atrodo, jis to siekia bet kokia kaina - nei izoliacija, nei ekonominės sankcijos Rusijos negąsdina. O gal Europa ir Amerika tos kainos deramai nė nepakėlė?

Toks Vakarų silpnumas gali labai brangiai atsieiti jiems patiems. Kur kas daugiau nei nuostoliai, kurių bijoma patirti pradėjus taikyti Rusijai ekonomines sankcijas. Kai karinis įsikišimas neįmanomas, ekonominės sankcijos yra bene vienintelis dalykas, ko galima imtis prieš Rusiją.

"The Wall Street Journal", "The Time", "Foreign Policy", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"